Naujausios
Skausmingai tiksi Kražių laikas
Praėjusį sekmadienį Kražiuose paminėtas vienas svarbiausių istorinių įvykių ne tik šiam Žemaitijos miesteliui, bet ir visai Lietuvai – 120 metų Kražių skerdynių sukaktis. 1893 metų lapkričio 22 dieną kražiškiai parodė didelį heroizmą ir apgynė savo tikėjimą ir savo bažnyčią nuo carinės Rusijos ketinimo uždaryti maldos namus.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Mišios išsaugotoje bažnyčioje
Už pasipriešinimą galingajam Rusijos carui, Kauno generalgubernatoriaus Nikolajaus Klingenbergo įsakymu, 16 bažnyčios gynėjų buvo nuplakta, kazokams leista siaubti miestelį ir gretimus kaimus.
Dėl kazokų smurto žuvo ir nuo žaizdų mirė devyni žmonės, 54 buvo sužeisti, 330 žmonių buvo tardyta, 71 suimtas.
Teisme žemaičius gynę penki žymūs Rusijos advokatai įrodė gubernatoriaus veiksmų neteisėtumą ir kražiškių nekaltumą. Tačiau teismas vis viena 35 žmones nuteisė, keturis iš jų – 10 metų katorgai. Dėl didžiulio Rusijos visuomenės pasipiktinimo, liberaliosios spaudos straipsnių vėliau caras Nikolajus II katorgą pakeitė kalėjimu, o kitas bausmes panaikino.
Po skerdynių bažnyčia stovėjo apleista, tik 1908 metais grąžinta parapijiečiams. Dvejus metus kražiškiai remontavo savo maldos namus. 1910 metais bažnyčia pašventinta.
Nuo baisių ir reikšmingų įvykių praėjus 120 metų, Kražių skerdynės prisimintos ir paminėtos – iki šiol veikiančioje, protėvių išsaugotoje bažnyčioje praėjusį sekmadienį aukotos mišios.
Prosenelis – Kražių skerdynių dalyvis
Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre surengtame minėjime apie istorinį įvykį poetinę kompoziciją „Ar gyva dar esi mumyse?“ parengė Kražių gimnazijos moksleiviai, vadovaujami mokytojos Emilijos Kvietkuvienės. „Nevalia tylėti, kai taip skaudžiai skamba Dievo bažnyčios varpai ir skausmingai tiksi Kražių laikas“, – skambėjo žodžiai.
Pranešėjas, Aleksandro Stulginskio universiteto lektorius, mokslo daktaras Alvydas Aleksandravičius teigė, jog 120 metų senumo įvykiai buvo kova už savastį, lietuviškumą, ne vien tik katalikų tikėjimą. Kražių skerdynių aidas pasiekė ir Vakarų pasaulį. Apie žemaičių kovingumą pradėti kurti meno, literatūros kūriniai, istoriniai veikalai.
Jotvingių kryžiaus riterių ordino didysis magistras Artūras Rukas-Daujotis ragino nepamiršti savo didvyrių. Jo prosenelis Kazimieras Zaleskis Kražių skerdynių metu buvo dar jaunuolis, 22 metų, kartu su kitais gynė bažnyčią. Buvo smarkiai nuplaktas – iš kailinukų liko tik skutai. Ne vieno dabartinio kražiškio protėviai buvo Kražių skerdynių dalyviai.
Spektaklis ir spaudos konferencija
Kražių skerdynių minėjimą vainikavo Kelmės meno mokyklos ir Kražių skyriaus moksleivių koncertas.
Sekmadienį Lietuvos pašto Kražių skyriuje buvo galima įsigyti proginį pašto voką su specialiu spaudu.
Renginiai, skirti Kražių skerdynių 120–osioms metinėms paminėti, neapsiribojo Kražiais.
Lapkričio 13 dieną Vilniaus teatre „Lėlė“ buvo parodytas Kelmės Mažojo teatro spektaklis „Kražių skerdynės“, kurį režisavo Algimantas Armonas.
Praėjusį trečiadienį Seime surengta Spaudos konferencija.
IŠSAUGOJIMAS: Prieš 120 metų kražiškiai apgynė ir išsaugojo savąją bažnyčią, nors ir skaudžiai nukentėjo.
DIDVYRIAI: Jotvingių kryžiaus riterių ordino didysis magistras Artūras Rukas-Daujotis ragino prisiminti istorinį įvykį ir savo didvyrius. Magistro prosenelis Kazimieras Zaleskis – Kražių skerdynių dalyvis.
VOKAS: Lietuvos pašto Kražių skyriuje praėjusį sekmadienį buvo galima įsigyti proginį pašto voką su specialiu spaudu, primenančiu Kražių skerdynių 120-ies metinių sukaktį.
MINĖJIMAS: Kražių skerdynės prisimintos ir Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre.
Autorės nuotr.