Naujausios
Skyriaus stalčiuose slypi prabėgę metai
Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruojami gimę kūdikiai, sutuokiama, čia renkamos žinios apie mirtis. Kaip ir kitų rajonų tokiuose skyriuose. Ir šį skyrių pasiekia ir džiuginančios, ir linksmos, ir liūdnos istorijos, kurių gausus kiekvieno gyvenimas. Apie Šiaulių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus praėjusius metus kalbėjomės su jo vedėja Birute BABRAUSKIENE.
Prisiklauso visokių istorijų
– Dviejų žmonių bendro gyvenimo kelio pradžia įregistruojama Civilinės metrikacijos skyriuje. Ar pernai dažnos buvo sutuoktuvės jūsų skyriuje?
– Pernai mūsų skyriuje įregistruotos 342 santuokos – 30 santuokų daugiau, negu užpernai.
Kad santuoka būtų įregistruota, nuo pareiškimų padavimo turi praeiti ne mažiau, kaip mėnuo, jei nuotaka besilaukianti – ne mažiau kaip dvi savaitės. Arba jei vieną iš jaunųjų užklumpa liga.
Pernai rajone tuokėme porą, kurios jaunasis gulėjo ligos patale. Sutuokti rekomendavo gydytoja, ji pati buvo ir sutuoktuvių liudytoja. Jam – 78-eri, ji – dvidešimčia metų jaunesnė. Gyvena kartu.
Šią santuoką lėmė žmonių turtiniai santykiai. Vaikai tėvo reikalauja užrašyti jiems visą turtą.
Metų pabaigoje sutuokėme penkerius metus drauge gyvenančią, bendrą ūkį vedančią porą, kurios jaunikis 30 metų jaunesnis už nuotaką. Santuoką paskubino tai, kad duktė, jausdama galinti netekti motinos namo, pareikalavo jį užrašyti jai.
Jaunoji pasakojo namą ir dukrai pastačiusi, bėdojo, kad dabar ši iš jos norinti atimti paskutinį kąsnį, nors pati jai net duonos neatnešanti.
Visokiausių gyvenimo istorijų mes čia prisiklausome.
Pamėgo tuoktis kavinėje
– Ar pas jus tuokiasi vien Šiaulių rajono gyventojai?
– Vadovaujantis įstatymu, dabar galima tuoktis vieno iš besituokiančiųjų gyvenamojoje arba paskutinėje gyvenamojoje vietoje Lietuvoje, arba ten, kur deklaruoja gyveną tėvai. Tarkime, jei tėvas gyvena ne rajone, o Vilniuje, sūnus ar dukra turi teisę pateikti prašymą sutuokti čia.
Gyvenantys užsienyje gali tuoktis ir konsulatuose. Mes šias santuokas įtraukiame į registrą.
Jaunieji gali būti sutuokiami ne tik Civilinės metrikacijos skyriuje. Pernai rajone buvo parinktos aštuonios reprezentacinės, sutuoktuvėms numatytos vietos.
Iš pradžių, 2009-aisiais, kai įsigaliojo teisės aktas, nustatantis galimybę tuoktis ir ne skyriuje, buvo pamėgta toli miškuose esanti Agailių koplytėlė. Dabar maždaug du trečdaliai porų tuokiasi Meškuičių seniūnijoje, kavinėje prie Kryžių kalno.
Lietuviukai gimsta ir ne Lietuvoje
– Po vestuvių imama laukti, kada jaunojoje šeimoje sukrykštaus vaikelis...
– Aš džiaugiuosi, kad, palyginti su 2012 metais, pernai gimė 15 vaikų daugiau – 434. Bet ši statistika nėra tiksli, nes teisės aktai leidžia naujagimį įregistruoti per tris mėnesius. Šiomis dienomis įregistruoti dar 15 naujagimių, kurie gimė gruodį.
Rajone gimė trys poros dvynukų: Kužių seniūnijoje ir Kuršėnuose – po dvi mergaites, Gruzdžių seniūnijoje – du berniukai.
Kiekvienais metais gimsta daugiau berniukų, negu mergaičių, bet pastarųjų pilnametystės sulaukia daugiau. Berniukai iš gyvenimo dažniau išeina dėl ligų, autoavarijų, savižudybių.
– Gal turite duomenų, kaip gimstamumas rajone kito nuo tada, kai šalis tapo nepriklausoma?
Statistika primena, kad 1992 metais gimė 852 kūdikiai. O prasidėjus didesnei emigracijai, pastarąjį dešimtmetį kiekvienais metais gimdavo iki 500 vaikų. Todėl, kad daugiau jaunimo išvyko į užsienį.
– Bet lietuviukų gimsta ir ne Lietuvoje...
– Teisės aktais nustatyta, kad jeigu lietuvaičiams užsienyje gimė kūdikėlis, jis, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, per metus įtraukiamas į mūsų registrą toje seniūnijoje, kurioje buvo jo tėvų paskutinė gyvenamoji vieta Lietuvoje. Tokia tvarka įsigaliojo, 2001 metais pakeitus Civilinį kodeksą.
Naujagimio tėvai, dažniausiai per Kalėdas, Velykas ar atostogas atvažiavę pas savo tėvus į Lietuvą, pasirūpina Civilinės metrikacijos skyriuje įtraukti jį į registrą. Kartu jiems suteikiama 1040 litų pašalpa.
Populiarūs bei reti vardai
– Lietuvaičių gimsta ir gimtinėje, ir užsienyje. Kokius tėveliai dažniausiai jiems išrenka vardus?
– Populiariausi mergaičių vardai – Austėja, Emilija, Kamilė, Gabrielė, Ieva, Ugnė, Gabija, berniukų – Matas (mėgiamas jau kelinti metai), Nojus, Lukas, Benas, Jokūbas, Danielius, Dominykas.
– Na o retesni?
– Kartą lietuvaičiai, iš užsienio atvykę įregistruoti savo penkių mėnesių sūnų, jam suteikė vardą Patrick. Sako: tariasi Patrik.
Tėvų teisė rinktis, bet kartais jie net supyksta, jei mes rekomenduojame kokį nors vardą. Jis turi būti lietuviškais rašmenimis, be raidžių Q ar W.
Lietuvos Respublikos piliečio pavardė, nepriklausomai, kur jis gimsta, veda ar išteka, rašoma vadovaujantis vardų ir pavardžių rašymą nustatančiu Aukščiausios Tarybos 1991 metų sausio 31-os dienos nutarimu. Vardas nėra lietuvinamas, taigi, gali būti ir Patrick.
Praėjusiais metais suteikti kiti retesni berniukų vardai – Ijanas, Ąžuolas, Rajus, Kovinas, Oristas, Joris.
Lietuvaičiai, gyvenantys užsienyje, savo pirmagimį pavadino Jonu. Mums, Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojams, tai buvo malonus siurprizas. Tėveliai paaiškino, kad berniuko senelis buvo Jonas.
Populiaresni tampantys berniukų vardai – Majus, Tajus, Matas.
Retesni pernykščiai mergaičių vardai – Mila, Olivija, Eglė, Armanda, Eurika, Adelė. Populiarėja Sofija, Vytė, Ela, – vardai, kuriais užpernai nebuvo pavadinta nei viena naujagimė.
Beje, naujagimiui suteikus vardą, vadovaujantis liberaliu teisingumo ministro aktu, ne vėliau, kaip per tris mėnesius, jis gali būti keičiamas. Sulaukus pilnametystės, vardas ar pavardė gali būti pakeisti savo nuožiūra, bet ir šis noras turi turėti teisinį giminystės, tėvystės, įvaikinimo ar kitą pagrindą.
Likimas ir išskiria
– Neretai likimas išskiria ir, atrodytų, labai vienas kitą mylėjusius žmones. Ir ne tik mirtis...
– Rajone įregistruotos 108 ištuokos – 21 mažiau, negu užpernai.
Ištuokų mažiau tikrai nebūtume įregistravę, bet, susijungus Šiaulių miesto ir rajono apylinkių teismams, teismo sprendimai dažniausiai būdavo nusiunčiami į miesto Civilinės metrikacijos skyrių.
Apie mirtis man ypač sunku kalbėti, bet jų buvo ir bus, ir kalbėdamas negali aplenkti.
Pernai ir užpernai žmonių mirė maždaug po tiek pat – 589.
– Bet rūpesčių dėl mirčių turite mažiau, nes dalis jų tenka seniūnijoms?
– Civilinės metrikacijos taisyklėse yra pažymėta, kad mirtis gali įregistruoti seniūnijos. Taip žmonėms yra patogiau, negu, tarkime, iš Bazilionų, Raudėnų į Šiaulius atvažiuoti. Žmogui – skausmas, jam reikia padėti.
Seniūnijos žinias apie mirusiuosius du kartus per mėnesį turi pateikti rajono Civilinės metrikacijos skyriui. Gydytoja iš Kuršėnų atvažiuoja patikrinti, ar gydytojai teisingai yra nurodę mirties kodus. O mes atsiskaitome hipotekos įstaigai Vilniuje.
Daugiausiai mirštama nuo kraujotakos, onkologinių ligų. Daugėja savižudybių. Žudosi ne tik jauni. Turbūt neatlaiko vienišumo.
Svarbu išgirsti žmogų
– Skyriuje nuolat yra lankytojų. Ir plintant šiuolaikinėms technologijoms darbų, rūpesčių jums nemažėja?
– Lankytojų antplūdis pas mus yra didelis, nes, pirmiausiai, yra liberalizuoti pakartotinių liudijimų, vardo, pavardės ištaisymą, įvairius keitimus reglamentuojantys įstatymai. Dabar žmogus gali pasirinkti, kur jam patogiau kreiptis.
Darbą palengvina šiuolaikinės technologijos, bet daugelis žmonių, ateinančių pas mus, jomis dar nepasitiki. Sunku įveikti nepasitikėjimą ir savosios žemės reikalus besitvarkančios močiutės, kuri į skyrių atsineša ryšulėlį per karus, negandų dešimtmečius išsaugotų dokumentų – įrodymus.
Mūsų kolektyvas – tvirtas, gerai suprantame viena kitą.
Beje, pasigirsiu: dažnai žmonės nori, kad juos tuoktume mes. Sakė, kad mūsų aplinka yra šilta.
Labai gera specialistė yra Rima Mereckienė. Ji su lankytojais puikiai randa bendrą kalbą. Juk dažnai ateina ir senukai. Senas žmogus nori išsikalbėti, nes vaikai jo negirdi – jie gerai gyvena. Anūkai – išvažinėję ar palikti kažkur vaikų namuose.
Seno žmogaus niekas negirdi.
O mes esame pašnekančios. Norisi, kad žmogus iš skyriaus išeitų su šypsena.
Kalbėjosi Algimantas BRIKAS
Algimanto BRIKO nuotr.
POZICIJA: Šiaulių rajono Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Birutė Babrauskienė sako, kad ir nauji įstatymai jo darbuotojus skatina pasitempti.
KOLEGĖS: Į Civilinės metrikacijos skyriaus vedėją Birutę Babrauskienę (dešinėje) ir vyresniąją specialistę Rimą Mereckienę kiekvieną dieną kreipiasi daug žmonių.