Naujausios
Sportininkai keliavo penkioliktą kartą
Liepos pradžioje iš Pakruojo bei kitų šalies miestų susirinkę karatistai savaitę praleido plaukdami Šešupe ir stovyklaudami jos pakrantėse. Tradicinis ištvermės žygis „Šiaurės klanas“ vyko jau penkioliktą kartą.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Žygis – patikrinti save
Žygio vadas, Pakruojo karatė šotokan klubo „Cunami“ prezidentas Valdemaras Kozlovas informavo, kad šiemetinis permainingas oras kaip tik atitiko „Šiaurės klano“ idėją: buvo ir liūties, ir vėjo, ir saulės, plaukiantiems baidarėmis žygeiviams teko įveikti bebrų užtvankas. Šešupe nuplaukta šimtas kilometrų, stovyklaujant pakrantėse. Pusė keliautojų buvo jau patyrę „Šiaurės klano“ nariai, kita pusė – naujokai.
„Oro sąlygos ir grūdino, ir džiugino, bet, pavadinkime, koviniam parengimui įtakos neturėjo. „Šiaurės klano“ veteranų ir jų pavyzdžiu sekančių naujokų nepatogumais nei nustebinsi, nei išgąsdinsi. Aišku, daug priklauso nuo nuotaikos – kaip žygeivis vertina kelionės iššūkius“, – teigia V. Kozlovas.
Šis žygis sportininkams įsiminė seniai nebūtu įvykiu – vieno debiutuojančio keliautojo pasitraukimu maršruto viduryje. Sportiškas, sostinės klube besitreniruojantis vaikinas, į „Šiaurės klaną“ pakviestas giminaičio, neprisitaikė prie permainingo oro ir kolektyvinio gyvenimo gamtos sąlygomis taisyklių. Teko nakvoti palapinėse, patiems gamintis maistą ant laužo, rūpintis visais buities reikalais – žygyje nėra aptarnaujančio personalo.
V. Kozlovas prisiminė pristabdęs kitus žygeivius, susiruošusius jaunatviškai aštriai vertinti šio vaikino elgesį kelionės metu. „Šiaurės klanas“ – žygis, skirtas patikrinti save: atskleisti sumanumą, kūrybiškumą, išmokti kasdien veikti kolektyve ir padėti vienas kitam. Nepritapusiam iš jo galima pasitraukti savo nuožiūra.
„Užtat finišavę, su veteranais aptardami penkioliktojo „Šiaurės klano“, rezultatus, džiaugėmės kitais naujokais. Retas dalykas, kad jie jau antrąją kelionės dieną „pagautų kampą“ ir visiškai įsilietų į margą amžiumi bei geografija komandą“, – sakė V. Kozlovas.
Žaidimais siekiama bendražmogiškų vertybių
Kiekviena žygio diena „Šiaurės klane“ tradiciškai turi savo devizą, ir jai pasibaigus, balsuojant išrenkamas dienos nugalėtojas. Dienos „Būk optimistas“ nugalėtoju tapo Karolis Meškauskas, „Padėk draugui“ – Danas Buožius, „Negailėk komplimentų“ – Tadas Kozlovas, „Geriausi anekdotai“ – Mindaugas Buožius, „Dosnumas – dorybė“ – Žygimantas Vacelis, „Šypsena yra viskas“ – Martyna Vakalaitė.
V. Kozlovas juokėsi, prisiminęs, kaip paaiškėjo optimizmo dienos laimėtojas. Žygio veteranams kilo mintis išbandyti naujokų charakterio tvirtumą. Po sudėtingos maršruto dalies įsikūrus stovyklavietėje nakčiai, nutarta suvaidinti, kad vadovai pasuko klaidinga linkme. Ir kad teks galą kelio plaukti atgal prieš srovę, vėl įveikiant upės vagoje suvirtusius medžius.
„Tas plaukimas buvo sumanytas gal keliolikos minučių, iki pirmo Šešupės vagą užtveriančio virtuolio. Bandymo autoriams buvo nelengva išlikti rimtiems. Priplaukus virtuolį, nutarta – medį būtina apgenėti, kad šakos netrukdytų prasmukti baidarėms. Davėme pjūklą Karoliui. Šis paabejojo, ar medį su didžiulėmis šakomis įmanoma apipjaustyti, bet ėmėsi darbo. Nepasidavė net tada, kai uždavinys atrodė apskritai neįveikiamas. Ilgai naujokų netrikdėme, po kelių minučių pasakėme, kad čia – tik išbandymas“.
Stovyklaujant vyko tradiciniai žygeivių turnyrai. Baidarių lenktynėse greičiausiai finišą pasiekė Ž. Vacelis, „Tomahauko“ (kirvio metimo į taikinį) varžybose geriausiai sekėsi Tadui Kozlovui, „Robinhudo“ (šaudymas iš lanko) – Mindaugui Buožiui.
Pokštų netrūko tradiciniame „Šukuosenos“ konkurse: žygeiviai ne tik įvairiai dekoravo galvas, bet improvizavo ištisus kostiumus, net inscenizavo gyvuosius paveikslus. Šiemetinio maskarado nugalėtoju pripažintas D. Buožius, antroji vieta skirta M. Vakalaitei, trečiąją teko padalinti pusiau – Dominykui Pranciliauskui ir Edvinui Kraukliui.
Pirmą kartą „Šiaurės klano“ istorijoje surengtas išradimų konkursas. Jo nugalėtojais paskelbti M. Buožius ir T. Kozlovas, sumanę, kaip žygio sąlygomis pasidaryti dušą su karštu vandeniu. Konkursui dar buvo pasiūlyti improvizuotas plaustas, neštuvai, speciali laužavietė, vandens rinkiklis-filtras, pirštų apsauga pjaustant peiliu, universalios kėdutės. Net sukurta giesmė „Klanas–15“.
„Šias idėjas panaudosime būsimuose žygiuose. Taip, kaip naudojame buvusio mūsų nario Povilo Dragūno prieš dešimt metų sugalvotą mobilią pirtį“, – sakė V. Kozlovas.
Anot vadovo, šie turnyrai ir pramogos, kiti žygio ypatumai naudojami, siekiant ugdyti moksleivių ir jaunimo bendražmogiškas savybes.
Antai žygeivis, padėjęs medžiuose su baidare įstrigusiems naujokams, neišsaugojo nuo vandens jam patikėto krovinio. Ir vakarienei skirti makaronai sušlapo, virtuvės budėtojams teko skubiai galvoti, ką paruošti visam pulkui alkanų burnų.
„Štai ir situacija, mokanti, jog skubėti į pagalbą – puiku. Tačiau privalu nepamiršti ir savo pareigos, nuo kurios priklauso, kaip jausis visi tavo draugai. Arba naktiniai žygeivių budėjimai prie stovyklos laužo: atrodytų, kam jų reikia? Juk nei žvėrys užpuls, nei nusikaltėliai tokiose vietose nuostolių pridarys, o užgesusį laužą iš ryto vėl uždegsime. Tačiau toks žaidimas sukarintais elementais moko būti atsakingą. Jaunimas išmoksta, kurį medį galima imti laužui, mišką valant, o ne žalojant. Kad ir paprastiems kasdieniams darbams, pavyzdžiui, gerai išplauti žygio katilą, reikia įgūdžių.“
Pastarasis darbas laikomas svarbiu – žygeiviai nesideda į kuprines nei traškučių, nei populiarių gazuotų gėrimų. Stengiamasi maitintis kuo natūraliau ir sveikiau, valgį verdantis stovyklose ant laužo.
V. Kozlovas juokėsi, kad net yra firminis „Šiaurės klano“ sumuštinis, vadinamas „klanburgeriu": ant duonos tepamas medus, dedami naminiai lašinukai, sūris, o viršuje dar įtaisoma datulė.
Žygių pamokos praverčia
Baigiantis kelionei, žygeiviai patys ją vertina ir skiria apdovanojimus bendražygiams.
„Klano“ ordinai šiemet atiteko T. Kozlovui, broliams D. ir M. Buožiams bei Violetai Mickutei. Pirmą kartą „Šiaurės klano“ istorijoje šis ordinas skirtas žygyje nedalyvusiems žmonėms – įmonės „Šešupės baidarės“, iš kurios žygeiviai nuomojosi baidares, savininkams. Nes verslininkai savo iniciatyva tapo keliautojų bendradarbiais, prisidėjusiais daugiau, nei įprastai įpareigoja paslaugų teikėjų ir naudotojų santykiai.
„Riterio“ ordino kavalieriais tapo K. Meškauskas ir Kostas Kurliandskas, V. Kozlovo pavadinti kaip turintys neišsenkančias energijos atsargas. „Atsakomybės“ ordinu įvertinta M. Vakalaitė, koordinavusi visus žygio metu vykusius renginius.
Medaliai „Už draugiškumą“ visų žygeivių slaptu balsavimu skirti V. Mickutei ir D. Buožiui.
Medaliai „Už ištvermę“ atiteko keturiolikmečiams biržiečiams Kristupui Kubiliui ir Dominykui Pranciliauskui, medalis „Už aktyvumą“ – Ž. Vaceliui.
„Pirmasis „Šiaurės klanas“ buvo kelionė pajūriu, sutraukusi šimtą dalyvių (nuo moksleivių iki trisdešimtmečių) iš visos Lietuvos. Keletą metų žygiai ir buvo tokie, orientuoti į masiškumą. Bet laikui bėgant populiaresnė tapo labiau ekstremali „Šiaurės klano“ versija. Kuomet prioritetas teikiamas ne pramoginiam turizmui, o kelionei su minimaliu inventoriumi, įvairiomis oro sąlygomis. Per penkiolika metų išvaikščioti Lietuvos miškai, plaukta ne viena upe, žygiuose išaugo eilė organizatorių. Buvusieji žygeiviai moksleiviai tapo studentais, o kai kas – ir verslininkais. Ne vienas pasirinko kelionėms, turizmui artimas profesijas“, – sako V. Kozlovas.
Vadovas džiaugiasi, kad žygiuose įgyta patirtis buvusiems "klaniečiams" praverčia, leidžiantis į kitas keliones. Antai P. Dragūnas pažėrė pluoštą nuotraukų iš Indijos – buvęs žygeivis po šią šalį pusmetį keliavo tik su kuprine ant pečių.
Tado KOZLOVO nuotr.
Permainingas oras negailėjo išbandymų.
Tradicinėse baidarių lenktynėse netrūko azarto.
Žygeiviai buitimi rūpinosi patys.
Improvizuotas „gyvasis paveikslas“.
Martyna Vakalaitė pasirinko mistinę šukuosenos temą.