Stogastulpis skirtas nuo žemės nušluotai mokyklai

Sto­gas­tul­pis skir­tas nuo že­mės nu­šluo­tai mo­kyk­lai

Šeš­ta­die­nį miš­kų ap­sup­ty­je glū­din­čia­me End­riš­kių kai­me į su­si­ti­ki­mą ir at­mi­ni­mo sto­gas­tul­pio šven­ti­ni­mo ce­re­mo­ni­ją su­si­rin­ko bu­vu­sios End­riš­kių mo­kyk­los, pa­sta­ty­tos 1936 ir nu­griau­tos 2006 me­tais, mo­ki­niai. To­kių mo­kyk­lų, iš­ny­ku­sių be pėd­sa­ko nuo že­mės pa­vir­šiaus, Jo­niš­kio ra­jo­ne jau ne vie­na.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Sto­gas­tul­py­je įam­ži­no mo­kyk­los at­vaiz­dą

Sto­gas­tul­pis End­riš­kiuo­se prie ke­lio gre­ta te­ri­to­ri­jos, kur ka­dai­se sto­vė­jo mo­kyk­la, iš­ki­lo dar praė­ju­sių me­tų ru­de­nį. Jį pa­sta­tė auk­si­nių ran­kų me­džio meist­ras skaist­gi­rie­tis Jo­nas Brie­dis, pa­ts ka­dai­se mo­kę­sis šio­je mo­kyk­lo­je. Idė­ją su­bran­di­no po po­kal­bių su pe­da­go­gu Alek­sand­ru Ža­liu.

J. Brie­dis, anot ki­to šios mo­kyk­los bu­vu­sio mo­ki­nio, Rei­bi­nių kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­ko Adol­fo Kriš­čiū­no, pa­da­rė lab­da­rą – au­ko­jo sa­vo dar­bą. Išs­ko­bęs sto­gas­tul­pį, ku­ria­me įam­ži­no bu­vu­sios mo­kyk­los at­vaiz­dą, už­su­ko pas rei­bi­nie­tę Oną Kal­nie­nę pa­si­kal­bė­ti, kad rei­kė­tų šį at­mi­ni­mo sim­bo­lį pa­šven­tin­ti, su­kvies­ti bu­vu­sius mo­ki­nius ir mo­ky­to­jus. Taip ir pa­da­rė kar­tu su A. Kriš­čiū­nu.

Nu­pie­šė pla­ka­tą, pri­ga­mi­no me­da­lių

Šven­ti­nę die­ną Skaist­gi­rio šv. Jur­gio baž­ny­čio­je žmo­nėms neuž­te­ko sė­di­mų vie­tų. Po pa­mal­dų vi­si vy­ko į End­riš­kius, ten ku­ni­gas And­rius Trak­še­lis pa­šven­ti­no sto­gas­tul­pį.

Pa­siž­val­gę po bu­vu­sios mo­kyk­los te­ri­to­ri­ją, nu­si­fo­tog­ra­fa­vę apie šim­tas žmo­nių su­si­rin­ko Rei­bi­nių kai­mo bend­ruo­me­nės na­mų erd­via­me kie­me. Pa­la­pi­nė­se iš­dė­lio­jo lauk­ne­šė­lius, da­li­jo­si pri­si­mi­ni­mais, bu­vo pa­svei­kin­ti gar­baus am­žiaus mo­ky­to­jai Alek­sand­ras Ža­lys, Po­vi­las Ba­rei­ka, dė­ko­ta sto­gas­tul­pio meist­rui. Adol­fas Kriš­čiū­nas nu­pie­šė pla­ka­tą su mo­kyk­los at­vaiz­du, ant ku­rio kvie­tė pa­si­ra­šy­ti vi­sus bu­vu­sius mo­ki­nius, kiek­vie­nam įteik­da­mas pa­ties ir O. Kal­nie­nės ran­ko­mis su­kur­tus at­mi­ni­mo me­da­lius.

„Bu­vo­me nu­lip­dę 48 me­da­lius, o mo­ki­nių pa­si­ra­šė dau­giau nei 60. Ne­si­ti­kė­jo­me, kad tiek su­si­rinks – ne tik iš Jo­niš­kio ra­jo­no, bet ir Šiau­lių, Kau­no, Prie­nų, Ro­kiš­kio bei ki­tų Lie­tu­vos vie­to­vių. Tad li­ko­me „sko­lin­gi“, juo­ka­vo­me, kad rei­kės da­ry­ti kaž­ka­da nau­ją su­si­ti­ki­mą, kad ir ki­tus ap­da­lin­tu­me“, – „Kraš­to ži­nioms“ pa­sa­ko­jo Adol­fas Kriš­čiū­nas.

Jo pri­si­mi­ni­muo­se End­riš­kių mo­kyk­la – erd­vi, dai­li, su nuo­sta­biais gė­ly­nais, tu­jo­mis ap­so­din­tais ta­ke­liais, vie­nais me­tais pri­pa­žin­ta gra­žiau­siai tvar­ko­ma tarp ra­jo­no švie­ti­mo įstai­gų ap­lin­kas.

„Tik gel­to­nų­jų au­to­bu­siu­kų ne­bu­vo. Iš Ky­bu­rių kai­mo reik­da­vo ei­ti per miš­ką pra­stais ke­liu­kais, pur­vy­nė­mis. Net ir gu­mi­niais ba­tais pri­sem­da­vo­me au­lus, tek­da­vo sė­dė­ti per pa­mo­ką drėg­no­mis ko­jo­mis. Kai Ve­šė­ti­nio upe­lis pa­tvin­da­vo, tė­vai ant nu­ga­ros ne­šda­vo per už­lie­tus plo­tus ar­ba vež­da­vo ra­tais, pa­kin­kę ark­lį. Po pa­mo­kų ly­giai taip pat ke­liau­da­vo­me at­gal“, – pri­si­mi­nė A. Kriš­čiū­nas.

Su­tik­da­vo pa­ke­ly ir šer­nų, ir stir­nų

Tau­to­dai­li­nin­kė Bi­ru­tė Dar­gy­tė į End­riš­kių mo­kyk­lą taip pat ei­da­vo per miš­ką – su bū­re­liu bend­ra­moks­lių. Ją nu­vy­lė da­bar­ti­nė bu­vu­sios mo­kyk­los ap­lin­ka. Ka­dai­se mo­ki­nių, taip pat ir jos, so­din­ti ber­že­liai ta­pę di­džiu­liais iš­la­kiais me­džiais, bet ta­ke­lio net ne­si­ma­to. Bend­ra­bu­čio pa­sta­tas api­ręs, gal ir per­dan­gos jau įgriu­vu­sios, bu­vu­sia­me sta­dio­ne ga­no­si kar­vė. Tik ma­lo­nu bu­vo iš­vys­ti se­niai ma­ty­tus vei­dus.

Su­si­rin­ku­sie­ji į ren­gi­nį su su­si­do­mė­ji­mu ap­žiū­rė­jo se­nų lai­dų, mo­kyk­los pa­sta­to nuo­trau­kas, ku­rias at­nau­ji­no ir at­si­ve­žė fo­tog­ra­fai Vir­gi­ni­ja ir Sta­sys Leng­ve­niai. S. Leng­ve­nis pa­sa­ko­ja, pė­din­da­vęs į mo­kyk­lą 5,5 ki­lo­met­ro. Ry­tais bū­da­vo bau­gu, su­tik­da­vo bū­rius šer­nų. Pa­me­na, vis per­bėg­da­vo ke­lią sep­ty­ni: vi­si įpras­ti, o vie­nas – be­veik bal­tas, pa­na­šus į na­mi­nę kiau­lę. Su­tik­da­vo ir stir­nų, kiš­kių, o be­ne la­biau­siai iš­gąs­di­no miš­ke be­si­ga­nan­tis paū­gė­jęs ver­šis. Vai­kui at­ro­dė ne­ži­nia, ką toks, pu­siau su­lau­kė­jęs, ga­li pa­da­ry­ti.

Mo­kyk­la bu­vo šildoma krosnimis. Pa­to­gu: kai ato­sto­gos ar išei­gi­nės – ne­reik­da­vo šil­dy­ti. Vai­kai, ku­rie iš to­les­nių kai­mų, ga­lė­da­vo ap­si­sto­ti bend­ra­bu­ty­je.

Už­fik­sa­vo grio­vi­mo mo­men­tus

S. Leng­ve­nis, par­va­žiuo­da­mas į tė­viš­kę, fik­sa­vo kiek­vie­ną bu­vu­sios End­riš­kių mo­kyk­los pa­sta­to grio­vi­mo dar­bų eta­pą. Ji bu­vo už­da­ry­ta 2001 me­tais, o Tur­to fon­do par­duo­ta su že­mės skly­pu ir pra­dė­ta ar­dy­ti apie 2006-uo­sius.

Pir­ma ne­li­ko prie­sta­to, ku­ris bu­vo pri­lip­dy­tas ta­ry­bi­niais me­tais, jį dar­bi­nin­kai leng­vai iš­grio­vė. Už­tat sme­to­ni­nės End­riš­kių mo­kyk­los sie­nos, su­mū­ry­tos be oro tar­pų, tvir­tos, il­gai ne­pa­si­da­vė. Dau­žė ir dau­žė plak­tu­kais, stry­pais, kol įvei­kė, kaž­kam la­bai rei­kė­jo rau­do­nų dai­lių ply­tų.

Sa­ko, vie­tos gy­ven­to­jai sa­kė net ne­ži­no­ję, kad pa­sta­tas par­duo­da­mas. Pa­tys bū­tų nu­si­pir­kę, gal net koks bu­vęs mo­ki­nys vers­li­nin­kas.

„Toks pat li­ki­mas bū­tų lau­kęs ir Juo­dei­kių mo­kyk­los. Jos me­di­nis pa­sta­tas ir­gi bū­tų nu­šluo­tas nuo že­mės. Ge­rai, kad su­si­zgri­bo­me, bend­ruo­me­nė pe­rė­mė pa­sta­tą, pa­gal pro­jek­tą gau­ta lė­šų, jis su­re­mon­tuo­tas“, – „Kraš­to ži­nioms“ pri­mi­nė bu­vęs pe­da­go­gas Alek­sand­ras Ža­lys.

Vi­dos UR­BO­NIE­NĖS nuo­tr.

Bu­vęs End­riš­kių mo­kyk­los mo­ky­to­jas Po­vi­las Ba­rei­ka pa­si­ra­šo ant Adol­fo Kriš­čiū­no pieš­to pla­ka­to, ku­ria­me – mo­kyk­los vaiz­das.

Prie Jo­no Brie­džio su­kur­to sto­gas­tul­pio su­sto­jo bu­vę End­riš­kių mo­kyk­los mo­ky­to­jai ir mo­ki­niai.

Su­si­ti­ko bu­vu­sios End­riš­kių mo­kyk­los mo­ki­nės: (iš kai­rės) Ste­fa Matulytė–Miniauskienė iš Jo­niš­kio, Ina Balčiutė–Jonikienė ir Šiau­lių, Ege­ni­ja Šimaitytė–Urmonienė iš Gin­kū­nų.

Bu­vu­sios mo­ki­nės ir mo­ky­to­jas: (iš kai­rės) Ro­ma Sruo­gy­tė, Ri­ma Vei­ka­lai­tė ir Alek­sand­ras Ža­lys.

Sta­sio LENG­VE­NIO as­me­ni­nės nuo­tr.

End­riš­kių mo­kyk­los pa­sta­tas bu­vo pa­sta­ty­tas dar sme­to­ni­niais lai­kais, 1936 me­tais, o mo­kyk­la pra­dė­jo veik­ti 1937-ai­siais. i

Mo­kyk­los pa­sta­tą įsi­gi­jęs nau­jas sa­vi­nin­kas jį nu­grio­vė.