Naujausios
Šuo vedlys – per brangus Lietuvos akliesiems
Trečiadienį Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Pakruojo filialo nariams, savivaldybės atstovams, socialinio darbo specialistams pristatytas šuo vedlys iš Rygos (Latvija) Teodoras, padedantis orientuotis visuomeninio judėjimo „Šunų servisas Teodoras“ atstovui Aleksejui Volkovui.
Rygietis susirinkusiems demonstravo, kaip labradorų veislės Teodoras suranda šeimininkui laisvą vietą atsisėsti, duris iš patalpos. Po traumos beveik visiškai apakusiam A. Volkovui reikėjo iš naujo prisitaikyti gyventi visuomenėje, susigrąžinti socialinius įgūdžius.
Vyras pasakojo, kad galimybės dalyvauti visuomenės gyvenime, užsiimti veikla žymiai išsiplėtė, jam į pagalbininkus skyrus specialiai apmokytą šunį – vedlį. Nes toks šuo turi teisę važiuoti visuomeniniu transportu, skristi lėktuvu, padėti neregiui orientuotis, atėjus tvarkyti reikalų į įstaigas ar lankantis parduotuvėse, kavinėse, kitose vietose.
Specialiai mokomų šunų – vedlių statusas prilyginamas tarnaujantiems policijoje, jų paruošimas užtrunka metus ar dvejus, yra brangus.
„Tokių valstybinių šunų–vedlių, kaip Teodoras, Latvijoje tėra trys. Valstybė skiria maistpinigius jų išlaikymui. Keturkojų vedlių žymiai daugiau, apie penkiasdešimt, yra Suomijoje, daug jų paruošiama JAV. Lietuvoje nėra nė vieno tokio šuns, galinčio žymiai pagerinti aklųjų gyvenimo kokybę, padedančio jiems išeiti į visuomenę“, – sakė redakcijai LASS Pakruojo filialo pirmininkė Kristina Butkevičienė.
Vadovės žiniomis, Lietuvoje susiklosčiusi nuostata, kad pigiau pasamdyti neregį lydintį žmogų, nei paruošti nuolat padedantį šunį–vedlį.
„Pakruojo krašto“ inf.
Renatos BUDRIENĖS nuotr.
PADĖJĖJAS: Regėjimo netekusiam Aleksejui Volkovui specialiai apmokytas šuo–vedlys padėjo grįžti į visuomenę.