Naujausios
Susitikimas – po dvidešimt penkerių metų
Po 25-erių metų Radviliškio V. Kudirkos pagrindinėje mokykloje susirinkę buvusios II-osios vidurinės mokyklos XX laidos abiturientai turėjo ką papasakoti vienas kitam ir savo auklėtojai Eugenijai Monkienei.
12 b klasės abiturientų susitikimas, į kurį suvažiavo buvę bendraklasiai iš įvairių šalies ir užsienio vietų (Vilniaus, Švedijos, Rusijos), buvo planuotas nuo ankstyvo pavasario. Susitikimui atsakingai ruoštasi – sukurtas filmas apie mokykloje prabėgusius metus, parengti interviu su buvusiais mokytojais.
Mūsų klasei labai pasisekė, kad nereikėjo blaškytis iš klasės į klasę, iš vienos mokyklos į kitą. Daugelis mokėmės nuo pat pradinių klasių. Dar didesnė laimė, kad E. Monkienė mus auklėjo nuo pat ketvirtos iki dvyliktos klasės.
Su savo auklėtoja mes apvažiavome visą Lietuvą: lankėme kultūrines vietas, spektaklius, kasmet mokslo metų pabaigoje leisdavomės į trijų dienų turistinius žygius. Iki šiol prisimename, kaip auklėtojos vadovaujami pastatėme spektaklį „Strakaliukas ir Makaliukas“ pagal K. Binkio eiliuotą pasaką.
Auklėtoja nepiršo mums savo nuomonės, leido patiems fantazuoti, bandyti, kurti. Buvome mokomi, kad viską reikia daryti be priekaištų, tad dažnai skynėme pergales tuomet tradiciniuose Žygio ir dainos, kituose konkursuose. Visus šiuos įvykius primena begalė nuotraukų, darytų mūsų vaikinų.
Tiesa, buvome išdykę mokiniai, ko gero, dėl mūsų kaltės auklėtojos veide atsirado ne viena raukšlelė: ne sykį esame pabėgę iš pamokų (bet tik visa klasė kartu), mokytojams iškrėtę įvairių pokštų.
Buvome tikrai išradingi. Todėl dabar susirinkę linksmai kvatojomės iš savo šunybių. Tačiau mūsų auklėtoja sugebėdavo išmintingai išspręsti konfliktus, neskubėdavo skambinti tėvams ar kviestis juos į mokyklą. Galbūt todėl per 25-erius metus nepamirštame jos: kas penkeri metai renkamės į oficialius susitikimus, kasmet rugsėjo 1-ąją aplankome savo auklėtoją. Būtent ji ir yra švyturys, iki šiol suburiantis bendraklasius.
Šie metai mums neeiliniai ne vien dėl susitikimo – šiemet mūsų auklėtoja švęs 85 metų jubiliejų. Tačiau begalinis auklėtojos optimizmas, apsiskaitymas, sveikas požiūris į daugelį šiuolaikinių aktualijų verčia suabejoti, ar tik nebūsim apsirikę dėl metų. Ta pati mintis kilo ir per susitikimą, kai auklėtoja su savo per 40 perkopusiais auklėtiniais šoko iki vėlyvo vakaro.
Į susitikimą susirinko ne visi: trys iš mūsų jau iškeliavo Anapilin, juos aplankėme kapinėse. Kai kurie negalėjo atvykti dėl labai svarbių priežasčių. Tačiau, anot auklėtojos, visi jie tą dieną buvo su mumis, nes galvojo apie mus.
Dar besimokant mokykloje ne vienas mokinys iš kitų klasių pavydžiai užsimindavo, kad norėtų mokytis mūsų klasėje, nes mes buvom išradingi, kūrybingi, mokantys pajuokauti, o prireikus vieningi. Po 25 metų niekas nepasikeitė. Susitikimo dieną kaip ir mokykliniais metais jautėmės tokie pat vieningi. Ir be galo artimi.
Jurgita KUPČIŪNAITĖ-PLUKIENĖ,
XX laidos abiturientė
Susitikimo dalyvių nuotr.
SUSITIKIMAS: Buvusios Radviliškio II-osios vidurinės mokyklos XX laidos 12 b klasės abiturientai ir auklėtoja Eugenija Monkienė susitiko po 25-erių metų.