Naujausios
Šventė kaimas, pastatytas ant akmenų
Vienoje iš seniausių Gegužių (Šiaulių rajonas) gyvenvietės sodybų sekmadienį atšvęsta kaimo 395 metų sukaktis.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Istorija
Suėjusiems, suvažiavusiems į etnografinę Žemaitišką sodybą surengta išsami šio krašto istorijos pamoka.
Gegužių kaimo bendruomenės pirmininkė Aldona Petravičienė pasakojo, kad gyvenvietė yra pastatyta ant akmenų rūžos, dar vadinamos riedulių rūža, Velnio keliu. Tai – natūralus akmeninis pylimas, susidaręs užslinkus ledynui.
Žmonės apie rūžą kūrė legendas, rieduliuose įžiūrėdavo paslaptingus pėdsakus, ženklus.
Gegužių kaimo šimtametė praeitis glaudžiai siejasi su bažnyčia. Kraštotyrininko Vytauto Mažeikos pasakojimu, kaimas daugiau kaip 200 metų priklausė šv. Petro ir Povilo bažnyčios parapijai.
1843 metais žemės iš bažnyčios buvo atimtos, iš jų suformuotas Gegužės dvaras. Jam priklausė 5 kaimai.
Motiejus Valančius „Žemaičių vyskupystėje“ (1848 m.) yra paminėjęs, kad Gegužiuose yra 5 kiemai. Taip galima spręsti ir iš Gegužių dvaro 1853 metų plano. Manoma, kad Gegužiuose tada gyveno 30 – 35 žmonės.
Maždaug 1870-1880 metais centrinė Gegužių dalis su 200 hektarų žemės buvo atiduota pravoslaviškos cerkvės, 1867 metais pastatytos Šiauliuose, žinion. Dvaro priklausomybė cerkvei išsilaikė iki 1922 metų žemės reformos.
Po 1925 metų čia jau atsirado ūkininkų, bet 67 hektarai žemės priklausė Šv. Jurgio bažnyčios parapijai. Šią žemę ji pardavė Kazimierui Pociui už 33,5 tūkstančio litų.
1923 metais Gegužių kaime gyveno 32, 1940-aisiais – 53, 1989 metais – 270, dabar gyvena apie 600 žmonių.
Nuo 1950 metų šiose apylinkėse ėmė kurtis kolūkiai.
Kaimui linkėjo klestėti
„Dabar nei kopūstų nematyti, nei burokėlių – vien tik gėlės, pievelės, visokie įrengti pagražinimai“, – Šiaulių priemiestine gyvenviete tapusiais Gegužiais džiaugėsi V. Mažeika.
Gegužiškius sveikino, kaimui klestėti linkėjo Lukšių, Vijolių, Rėkyvos, Pasvalio rajono Krinčino bendruomenių atstovai.
Rajono mero pavaduotojas Antanas Bezaras pagyrė aktyviuosius gyvenvietės žmones – jų iniciatyva ir atkaklumu bendruomenės turės savo namus.
Šventėje pasirodė kapela iš Rėkyvos, poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacija „Menų šaltinis“ iš Šiaulių, Gegužių jaunimas.
Vienoje iš senosios sodybos patalpų surengta Gegužių nagingų gyventojų darbų paroda. Juos eksponavo Kaupų, Zabielų šeimos, Nijolė Paskučinienė, Jūratė Bičiušienė, Pranciška Martinaitienė, Birutė Juciuvienė, Elena Brazienė.
Joms įteiktos molinės vazos su užrašu „Gegužiai“, Gegužiuose gyvenusių šeimų atstovams – proginiai medaliai.
Šventę vedė Bridų kultūros centro direktorė Nijolė Girniuvienė.
Autoriaus nuotr.
SIMBOLIS: Į šventės vietą atnešama kaimo vėliava.
SODYBA: Šventės dalyvius svetingai priėmė sodybos šeimininkai Vida ir Vincas Stankūnai.
ŽINOVAS: Kraštotyrininkas Vytautas Mažeika apie šio krašto praeitį mielai pasakojo visiems, ja besidomintiems.
SUKAKTIS: Gegužių kaimo bendruomenės pirmininkei Aldonai Petravičienei teko daug šventės organizavimo rūpesčių.
ŠVENTĖ: Švęsti gegužiškiai ir jų svečiai susirinko senoje sodyboje.
KONCERTAS: Dainuoja jaunieji gegužiškiai.
EKSPONATAI: Nijolė Paskučinienė (dešinėje) parodoje eksponavo pačios padarytus papuošalus.