Naujausios
Šventinis paradas – nuo tobulumo iki vulgarumo
Šiemetinė Pakruojo miesto šventė, pavadinta „Pakruojo mozaika“, beveik niekuo nesiskyrė nuo ankstesnių. Daugiausia žiūrovų sutraukiantis teatralizuotas paradas stebino ir organizatorių išmone, ir elementaraus padorumo stoka.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Paradai – tradicija
Šiemetinės Pakruojo šventės organizatorių dauguma – biudžetininkai. Verslo ir aktyviausios visuomeninės organizacijos jau dalyvavo liepą vykusio Amatų, alaus ir muzikos festivalio teatralizuotose eitynėse.
Paradą, sutraukusį bene daugiausiai žiūrovų, komentavo ir persirengėlius pristatė rajono Savivaldybės darbuotojos Solveiga Naglienė ir Kazimiera Klabienė. Jos priminė ir šventinių paradų Pakruojyje istoriją.
Ji prasidėjo 2003-iaisiais, kai Pakruojis pasiskelbė Humoro, alaus, varnų sostine. Tuometinėje miesto šventėje per Pakruojį nusidriekė pirmasis teatralizuotas paradas. Nuo tada jis organizuojamas per kiekvieną miesto šventę, šiemet – jau vienuoliktą kartą.
Tačiau tokiomis eitynėmis Pakruojis išgarsėjo 2005-aisiais, kai parado metu medikų buvo suvaidintas „varnos gimdymas“.
Dėl vulgaraus gatvės vaidinimo pakruojiečius tada pašiepė ir nacionalinė žiniasklaida. Vaidintojai ir parado organizatoriai buvo kritikuojami už gatvės vaidinimo nepadorias scenas vaikų akivaizdoje.
Jau keleri metai iš eilės šventinių paradų dalyviams Savivaldybė skirsto apdovanojimus. Šiemet pirmoji vieta paskirta šokėjų ansambliui „Reketys“ su choreografiniu vaizdeliu apie kates.
Dvi antrosios vietos atiteko Klovainių seniūnijai, suvaidinusiai Lito laidotuves ir Eurės krikštynas, bei Pakruojo kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestrui „Viestartas“
Trys trečiosios vietos padalytos Pakruojo neįgaliųjų draugijai, Linkuvos seniūnijai ir rajono Savivaldybės administracijai.
Šalia „nusirengusių“ – nemalonu
Kai kuriems biudžetinių įstaigų darbuotojams šventinis paradas – nemaloni prievolė. Dalyvauti jame tenka vykdant nurodymą iš Savivaldybės – šventės organizatorės.
Viena pedagogė, prašiusi neskelbti jos pavardės, sakė, jog jai žygiuoti gatve persirengėlės rūbais – tikra kančia. Jos žodžiais, nemalonu, „nes nežinai, kiek nusirengę žygiuos greta“.
„Nusirengusių“, prasilenkiančių su elementariausiu padorumu, nestigo ir šiemetiniame parade. Kolonoje prie valdžios tribūnos priartėjus „Guostagalio plaštakėms“, komentatorės rinko pagyrimų žodžius raudonųjų žibintų gašlioms „plaštakėms“ ir suteneriams.
Tarp žiūrovų buvo girdėti replikų: „Nu čia dabar“, „Kas čia per bordelis“.
„Palikta spręsti patiems“
Persirengėliai iš Linkuvos stebino ne tiek pasirinktąja tema, kiek kostiumais – įspūdingomis paradinėmis sukniomis. Jomis vilkėjo moterys, simbolizuojančios žydinčius Linkuvos gėlynus.
Linkuvos moterų suknios ir skrybėlaitės buvo nusagstytos šimtais rankų darbo žiedų.
Paradą stebėję pakruojiečiai Lina ir Aidas, atostogų grįžę iš Ispanijos, sakė maną, jog su tokiomis sukniomis ir garsiausiuose tos šalies paraduose linkuvietėms nebūtų gėda pasirodyti.
Įspūdingi buvo ir kitų parado dalyvių pasirodymai, kostiumai bei sumanymai pristatyti savo veiklą, seniūniją ar bendruomenę.
Teatralizuotas eitynes organizavusi Savivaldybės ekologė Kazimiera Klabienė sako žinojusi, kaip ir ką demonstruos parado dalyviai.
„ Aš registravau parado dalyvius, ką jie demonstruos. Bet kaip aš galiu prieštarauti jų pasirinkimui?“ – sakė K.Klabienė.
Paklausta, ar nebuvo aptarti gatvės vaidintojų personažai ir vaidinimai, kad būtų išvengta vulgarių scenų, valdininkė sakė, jog tai – ne jos kompetencija.
„Buvo palikta spręsti patiems, kas ką nori ir kaip tą supranta“, – sakė teatralizuotų eitynių organizatorė.
Autorės nuotr.
„PLAŠTAKĖS": Žiūrovų nuomone, guostagaliečių „plaštakės plasnojo už padorumo ribos“.
GĖLĖS: Kai emigrantai grįžta į Linkuvą, pražysta gėlės. Taip skelbė teatralizuotos eisenos dalyviai iš Linkuvos.
VALDININKAI: Savivaldybės valdininkai ir eisenoje vaidino patys save – tik linksmesnius ir puošnesnius.
TRIBŪNA: Valdžios tribūna sveikino eiseną.