Švietimo reformos sriuba išvirta skubotai

Švie­ti­mo re­for­mos sriu­ba iš­vir­ta sku­bo­tai

Rad­vi­liš­kie­čiai pe­da­go­gai kol kas ne­pri­si­jun­gė prie ša­ly­je vyks­tan­čio mo­ky­to­jų strei­ko. Ar eta­ti­nis dar­bo ap­mo­kė­ji­mas juos ten­ki­na? Apie švie­ti­mo nau­jo­vių įgy­ven­di­ni­mą Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne kal­ba­mės su Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­ja Ge­no­vai­te JUO­DEI­KIE­NE.

Re­for­ma – sku­bo­tas, di­de­lis iš­šū­kis

– Ko­kius iš­šū­kius te­ko pa­tir­ti ra­jo­no švie­ti­mo įstai­goms, įve­dant eta­ti­nį mo­ky­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mą?

– Iš­šū­kis bu­vo di­de­lis vi­sai pe­da­go­gi­nei bend­ruo­me­nei. Ga­liu teig­ti, kad ši nau­jo­vė įves­ta per daug sku­bo­tai. Ir nors mi­nis­te­ri­ja sa­ko, jog apie tai kal­bė­ta jau se­niai, bet tai te­bu­vo kal­bos. Ir jų bu­vo įvai­rių.

Taip, mo­kyk­lų va­do­vai ap­mąs­ty­da­vo, koks ga­lė­tų bū­ti pe­da­go­gų krū­vis, bet kol ne­bu­vo do­ku­men­tų, ne­bu­vo ir tik­ro­jo pa­si­ren­gi­mo. O do­ku­men­tus mes pra­dė­jo­me gau­ti bir­že­lio pa­bai­go­je ir lie­pos mė­ne­sį, kai fak­tiš­kai jau ato­sto­ga­vo be­veik vi­si mo­ky­to­jai ir mo­kyk­lų va­do­vai.

Esu jiems la­bai dė­kin­ga, kad vi­si su­pra­to sa­vo pa­rei­gą ir dau­ge­lis ra­šė pra­šy­mus at­šauk­ti juos iš ato­sto­gų, kad ga­lė­tų pa­dir­bė­ti prie nau­jų­jų do­ku­men­tų. Da­lis va­do­vų dir­bo sa­vo ato­sto­gų me­tu.

Bū­si­mą­jį dar­bo krū­vį rei­kė­jo ap­tar­ti ir su mo­ky­to­jais. Di­džiau­sias dar­bas – rugp­jū­čio pa­bai­ga, kai rei­kė­jo pa­si­ra­ši­nė­ti nau­jas dar­bo su­tar­tis. Vis tik da­lis su­tar­čių bu­vo pa­si­ra­šy­tos rug­sė­jo mė­ne­sį.

– Kaip pa­vy­ko įgy­ven­din­ti re­for­mą?

– Va­do­vams te­ko ieš­ko­ti komp­ro­mi­so, įver­ti­nant ga­li­my­bes ir ieš­kant ge­riau­sio va­rian­to.

Mus gel­bė­jo ir tai, kad tu­rė­jo­me ge­rą kon­sul­tan­tę dėl eta­ti­nio dar­bo įve­di­mo. Tai – V. Ku­dir­kos pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Ra­sa Da­gie­nė, ku­ri tei­kė kon­sul­ta­ci­jas vi­sai Šiau­lių ap­skri­čiai ir dar kon­sul­ta­vo Pa­ne­vė­žio mies­to ir ra­jo­no mo­kyk­las. Kol kas dėl re­for­mos įgy­ven­di­ni­mo iš pe­da­go­gų ne­sa­me ga­vę jo­kių skun­dų.

– Jau lapk­ri­tis, to­dėl yra ži­no­mi „pi­ni­gi­niai“ re­for­mos re­zul­ta­tai ra­jo­ne. Ko­kie jie?

– Pa­gal mo­kyk­lų pa­teik­tus duo­me­nis ma­to­me, kad 77 pro­cen­tams mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mas pa­di­dė­jo.

Tie­sa, ki­li­mas la­bai įvai­rus – pra­de­dant 1 eu­ru ir bai­giant 500. Jis pri­klau­so nuo kla­sės komp­lek­tų, nuo to, kiek mo­kyk­lo­je yra tos sri­ties pe­da­go­gų ir kaip jie da­li­ja­si dar­bo krū­vį.

Vi­siems 100-ui pro­cen­tų pe­da­go­gų at­ly­gi­ni­mai pa­ki­lo Gra­ži­nos pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je, 95 pro­cen­tams – Še­du­vos gim­na­zi­jo­je, Alks­niu­pių pa­grin­di­nė­je, 85 pro­cen­tams – Po­ciū­nė­lių pa­grin­di­nė­je (nors šio­je įstai­go­je ki­li­mas ne­bu­vo di­de­lis – 90 eu­rų ri­bo­se), Vaiž­gan­to pro­gim­na­zi­jo­je – 76 pro­cen­tams, V. Ku­dir­kos pro­gim­na­zi­jo­je – 75 ir taip to­liau.

Su­ma­žė­ji­mas (nuo 2 iki 290 eu­rų) yra 17-ai pro­cen­tų pe­da­go­gų. Pag­rin­di­nės to prie­žas­tys: ma­žė­ja kla­sių komp­lek­tų skai­čius. 6 pro­cen­tams mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mas ne­ki­to.

Vie­nin­te­lė­je Pa­kal­niš­kių pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je at­ly­gi­ni­mas ne­pa­ki­lo nė vie­nam pe­da­go­gui. Pas juos su­ma­žė­jo kla­sių komp­lek­tų – yra jun­gia­ma 5 ir 6 kla­sės, nes li­ko tik pen­ki penk­to­kai, to­dėl ma­žė­ja krū­viai ir nė­ra iš ko kel­ti at­ly­gi­ni­mų. Ši mo­kyk­la gaus pa­pil­do­mai lė­šų, kad ga­lė­tų bent tris mė­ne­sius pa­di­din­ti at­ly­gi­ni­mus.

Fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lis – su trū­ku­mais

– Ar, Jū­sų nuo­mo­ne, eta­ti­nis dar­bo ap­mo­kė­ji­mas pa­si­tei­si­no?

– Pa­ti eta­ti­nė struk­tū­ra – ge­rai, bet fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lis yra su trū­ku­mais. Anks­čiau 93 pro­cen­tai mo­ki­nio krep­še­lio lik­da­vo mo­kyk­lo­je, o 7 – Sa­vi­val­dy­bei, ku­ri jas da­lin­da­vo mo­ky­to­jams už eg­za­mi­nų or­ga­ni­za­vi­mą, dai­lei, mu­zi­kai, spor­tui (mo­ky­mo prie­mo­nėms, ple­ne­rams). Da­lis lė­šų ke­liau­da­vo koe­fi­cien­tams iš­ly­gi­nti, pa­dė­ti mo­kyk­loms iš­gy­ven­ti.

Da­bar 80 pro­cen­tų lie­ka mo­kyk­lai, 20 – Sa­vi­val­dy­bei, bet Sa­vi­val­dy­bė iš jų tu­ri skir­ti lė­šų ug­dy­mo pro­ce­sui or­ga­ni­zuo­ti ir val­dy­ti – mo­kyk­lų di­rek­to­riams, jų pa­va­duo­to­jams.

Šios lė­šos ski­ria­mos ir švie­ti­mo pa­gal­bai or­ga­ni­zuo­ti – lo­go­pe­dams, psi­cho­lo­gams, so­cia­li­niams dar­buo­to­jams, ju­de­sio ko­rek­ci­jos pe­da­go­gams, mo­ky­to­jams pa­dė­jė­jams, da­ly­vau­jan­tiems ug­dy­mo pro­ce­se. Prie pa­gal­bos spe­cia­lis­tų nu­ro­dy­ta pri­skir­ti ir mo­kyk­lų bib­lio­te­ki­nin­kus.

Si­tua­ci­ja to­kia, kad kai ku­rioms mo­kyk­loms ski­ria­mų val­dy­mo lė­šų neuž­ten­ka ir di­rek­to­riaus eta­tui. To­dėl da­lis va­do­vų su­si­ma­ži­no pa­va­duo­to­jų eta­tus.

Pa­si­kei­tus tink­lo kū­ri­mo rei­ka­la­vi­mams, vie­nas di­rek­to­rius da­bar ga­li va­do­vau­ti ir dviem ar trims jung­ti­nėms mo­kyk­loms. Dar vie­na išei­tis – sky­riai.

La­biau­siai lė­šų pri­trūks švie­ti­mo pa­gal­bai or­ga­ni­zuo­ti: lo­go­pe­dams, so­cia­li­niams pe­da­go­gams ir ki­tiems. Ski­ria­mų lė­šų yra per ma­žai. To­dėl ga­li tek­ti pra­šy­ti jų ir iš biu­dže­to.

Šiuo me­tu lė­šos yra su­si­py­nu­sios iki 2019 me­tų sau­sio. Tai yra, mo­kyk­los gy­ve­na iš lė­šų, ku­rios bu­vo skir­tos 2018 me­tams nuo rug­sė­jo iki sau­sio. Mes jau iša­na­li­za­vom si­tua­ci­ją – rugp­jū­čio mė­ne­sį Sa­vi­val­dy­bė per­žiū­rė­jo ir da­liai įstai­gų pa­pil­dė lė­šas, ku­rių tu­rė­tų už­tek­ti iki sau­sio.

Ra­jo­nui bu­vo skir­ta tiks­li­nė do­ta­ci­ja – 177,8 ūks­tan­čio eu­rų pa­pil­do­mų lė­šų. Įver­ti­no­me si­tua­ci­ją ir ne­nusk­riau­dė­me nė vie­nos įstai­gos. Pa­vyz­džiui, vi­sos gim­na­zi­jos gaus vie­no­dai – po 17 tūks­tan­čių eu­rų.

To­liau vėl žiū­rė­si­me, koks bus fi­nan­sa­vi­mas ir kaip iš­gy­ven­si­me iki ki­to rug­sė­jo.

– Ar yra ir dau­giau fi­nan­sa­vi­mo grės­mių?

– Dar vie­na nau­jos fi­nan­sa­vi­mo tvar­kos grės­mė ta, kad kla­sė­je tu­ri bū­ti ne ma­žiau kaip 21 vai­kas – tik ta­da įstai­ga gaus pil­ną kla­sės krep­še­lį ir kla­sės iš­lai­ky­mas bus šim­tap­ro­cen­ti­nis. Jei vai­kų ma­žiau – fi­nan­sa­vi­mas ma­žes­nis. Mes kai­me to­kių kla­sių ne­tu­ri­me. Net pa­grin­di­nių mo­kyk­lų kla­sė­je dau­giau­siai yra nuo 9 iki 15 vai­kų.

Alks­niu­piuo­se, Pa­kal­niš­kiuo­se, Po­ciū­nė­liuo­se nė­ra nė vie­nos kla­sės, kur bū­tų 21 mo­ki­nys. Va­di­na­si, šios mo­kyk­los nė vie­nam kla­sės komp­lek­tui ne­gaus pil­no krep­še­lio. Ta­da lie­ka vie­nin­te­lė išei­tis – kla­sių jun­gi­mas.

Jei pa­lik­tu­me mo­kyk­lą su ne­pa­kan­ka­mu fi­nan­sa­vi­mu, jau reik­tų po­li­ti­kų spren­di­mo, ar pa­de­da Sa­vi­val­dy­bė sa­vo lė­šo­mis šią mo­kyk­lą iš­lai­ky­ti.

La­bai no­ri­si kad kai­me lik­tų mo­kyk­los, bet ko­kios jos bus? Da­bar ga­li­ma jung­ti net ke­tu­rias pra­di­nes kla­ses ir jung­ti­nė­je kla­sė­je tu­rė­ti 24 mo­ki­nius.

Tuo pa­si­nau­do­jo Bai­so­ga­los mo­kyk­los-dar­že­lio Skė­mių sky­rius bei V. Ku­dir­kos pro­gim­na­zi­jos Aukš­tel­kų sky­rius, kur yra po vie­ną komp­lek­tą su ke­tu­rio­mis pra­di­nė­mis kla­sė­mis. To­se kla­sė­se dir­ba pa­tir­tį tu­rin­tys mo­ky­to­jai, bet ir jiems tai yra iš­šū­kis.

Neaiš­ku­mo te­bė­ra daug: kaip bus for­muo­ja­mas fi­nan­sa­vi­mas – moks­lo me­tams ar ka­len­do­ri­niams me­tams. Tai la­bai svar­bu, nes tuoj bus pra­de­da­mas for­muo­ti ra­jo­no biu­dže­tas.

Ža­da­ma, kad fi­nan­sa­vi­mas pa­ge­rės. Bet ar taip bus iš tik­rų­jų? Tad kol kas klaus­tu­kų yra pa­kan­ka­mai.

Kal­bė­jo­si ir fo­tog­ra­fa­vo Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

Au­to­rės nuo­tr.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­ja Ge­no­vai­tė Juo­dei­kie­nė: „Eta­ti­nė struk­tū­ra yra ge­rai, bet fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lis yra su trū­ku­mais ir neaiš­ku­mo li­ko dar daug“.