Naujausios
„Tada negalvojome apie įvykio istorinę reikšmę“
Žeimelio vidurinės mokyklos mokytojas Saulius Žilinskas – vienas iš rajono gyventojų, kurie 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją stovėjo Baltijos kelyje. Mokytojas su grupele žeimeliečių stovėjo Baltijos kelyje netoli Saločių.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Į Baltijos kelią – kur arčiau
Saulius Žilinskas, praėjus 24-eriems metams po istorinio „Baltijos kelio“ sako, jog atmintyje išsitrynė tos dienos detalės, kurios anuomet neatrodė svarbios. Pedagogui atrodo keista, kad tada daugelis dalykų atrodė kaip savaime suprantami. Šiandien S. Žilinskas jau nebegali pasakyti, ar kas miestelyje organizavo tokią išvyką.
Daugeliui žmonių tada atrodė neatsargu vykti į tuometinei santvarkai pavojų kėlusią, tris šalis jungiančią akciją, o tam pasiryžusieji net ir kaimynų galėjo būti palaikyti išsišokėliais. Juk tebebuvo tik brandinama Lietuvos nepriklausomybės idėja, o Ribentropo-Molotovo paktas paminėtas kaip Baltijos šalių nepriklausomybės panaikinimas.
Mokytojas pamena, sėdo į savo žiguliuką ir su žmona ir pora bendraminčių leidosi artimiausiais kaimo keliukais nuo Žeimelio link kelio Pasvalys – Saločiai.
Atmintyje – perspėjimas nefotografuoti
Mokytojas, neretai savo mokiniams pasakojantis apie Lietuvos kelią į Nepriklausomybės atkūrimą, apgailestauja, kad neturi nuotraukų iš Baltijos kelio. Jis tuo laiku buvo vienas iš nedaugelio Žeimelio gyventojų, užsiiminėjęs fotografija.
„Dabar gerai nepamenu, kodėl nepasiėmiau fotoaparato, – prisiminimais dalijasi mokytojas. – Atmintyje iškyla kažkieno perspėjimas, kad saugiau būtų nepaveiksluoti, arba paveiksluoti taip, kad nebūtų atpažįstami veidai“.
Nepamirštama vienybės jėga
S. Žilinskas pamena, kad atvažiavęs prie Baltijos kelio suprato, jog ieškoti, kur stovi Pakruojo rajono žmonės, nėra prasmės. Juolab, kad daugelis jau buvo išsirikiavę pakelėje. Eismas, nors ir neintensyvus, tame kelyje neatrodė ribojamas. Priešingai, žmonės buvo įspėti rikiuotis kelkraštyje, netrukdyti pravažiuojančioms mašinoms.
„Prisijungėme ir mes prie susikibusiųjų rankomis. Virš galvos nuolat praskrisdavo sraigtasparnis, keliu iš vienos pusės į kitą pralėkdavo akcijos organizatoriai, automobiliais, motociklais. Juk tuomet mobiliųjų telefonų nebuvo, tikriausiai taip buvo palaikomas jų ryšys apie gyvos grandinės išsidėstymą“, – apie pasaulį nustebinusį įvykį prisimena žeimelietis.
„Vakarop akcija baigėsi. Vieni dar buriavosi, kiti – skirstėsi. Prisimenu, mes pavažiavome keletą kilometrų link Latvijos. Arčiau sienos žmonių buvo daugiau. Latvijos pusėje vyko kažkoks mitingas, matėsi įrengtas apšvietimas, degė laužai, jei neapsipažinau, mačiau latviams kalbantį žurnalistą Vitą Tomkų“, – prisimena pedagogas.
Mokytojo atmintyje išlikusi nepažįstamų žmonių vienybė ir susitelkimas, nenusakomas triumfo džiaugsmas. Ir akivaizdus įrodymas, kad Baltijos kelio idėja galinga jėga pakėlė žmones siekti valstybingumo ir nepriklausomybės.
Larisos KAZAKEVIČIENĖS nuotr.
ISTORIJA: Žeimelietis pedagogas Saulius Žilinskas sako, kad dabartiniams moksleiviams Baltijos kelias – jau istorija, kurios liudininke yra ir jų tėvų karta.