Naujausios
MUMS RAŠO
Tautodailininkai keliavo į Estiją
Rugpjūty su žmona Rita (esame tautodailininkai) teko lankytis Estijoje pagal amatų plėtojimo projektą Baltijos šalyse. Vykome devyniolika įvairaus liaudies meno atstovų: vytelių pynėjas, mezgėjos, veltinių meistrės, medžio drožėjai, keramikai. Keliavome per Latviją, tad mūsų vadovė Dalia Motik Gaujos nacionaliniame parke parodė įspūdingas smiltainio uolas ir urvus, aplankėme Valmieros miestą ir buvusius didžiulės pilies griuvėsius, Straupe miestelyje gėrėjomės sena liuteronų-evangelikų bažnyčia.
Visa delegacija buvo apgyvendinta pietų Estijos regiono kaimo turizmo sodyboje, esančioje Taagepera. Kartu apsistojo ir suomių delegacija. Čia stūksojo puiki pilis, kurią aplankėme pirmą dieną. Dabar joje veikia viešbutis, didžiojoje salėje vyksta vestuvės. Pilies administratorius aprodė ne tik pilį, bet ir buvusiose arklidėse įrengtus bendruomenės namus, kuriuose žmonės užsiima įvairiais amatais. Pamatėme įdomių keramikos dirbinių.
Estijoje viešėjome septynias dienas. Jos neprailgo, nes aplankėme keletą kaimo bendruomenių, kuriose veikia įvairūs būreliai. Į bendruomenių veiklą įtraukiami žmonės bendrauja, išmoksta amatų. Pamatėme įdomių skiautinių – juos siuvančios moterys naudoja įvairias šiuolaikines siuvinėjimo mašinas.
Kitoje bendruomenėje gėrėjomės rankų darbo atvirukais, turėjome galimybę patys jų pasigaminti. Aš kaip keramikas vienoje bendruomenėje demonstravau kaip nulipdyti švilpynes. Estams tai buvo mažai žinomi dirbiniai, todėl sulaukė nemažo susidomėjimo. Mane sudomino estų keramika: lėkštės, puodeliai, indeliai nulipdyti rankomis, nenaudojant žiedimo rato.
Aplankėme neseniai restauruotą pilį Sangaste miestelyje, maloniai nustebino prašmatnus interjeras, paveikslai, pilies požemis su „vaiduokliais“. Šio miestelio apylinkės garsėja rugių auginimu, tad pilies šeimininkė mus vaišino ypatinga rugine duona ir „ruginuke“, kuri ypač patiko suomiams.
Kitą dieną apsilankėme vieninteliame Estijoje veikiančiame Hellernurme vandens malūne. Malūnininkė – jauna moteris – jį paveldėjo iš savo tėvo ir tęsia tradicijas. Apžiūrėjome visus malūno įrenginius. Malūnininkė sumalė maišą rugių – stebėjome visą procesą. Po to ėjome į ūkines patalpas, kuriose buvo didžiulė duonkepė krosnis. Malūnininkė jau buvo užraugusi tešlą, tad mums teko malonioji proceso dalis – pasidaryti nedidelį ruginės duonos kepalėlį, kurį malūno savininkė pašovė į krosnį. Kol kepė duona, buvome pavaišinti nacionalinės virtuvės patiekalu – šiupinine. Iškeptą estišką duonelę parsivežėme namo kaip suvenyrą.
Po pietų apsilankėme labai gražiame Otepaa miestelyje, kuriame veikia tarptautinė slidinėjimo ir šuolių nuo tramplino bazė. Vietovė kalvota, tad šiai sporto šakai idealios vietos. Matėme besitreniruojančius sportininkus, gidas pasakojo, kad tame miestelyje gyvena dvi olimpinės čempionės, atvažiuoja treniruotis nemažai sportininkų iš kaimyninių šalių.
Dar vieną dieną praleidome Tartu mieste. Tai Estijos mokslo centras, jame yra Tartu universitetas ir dar nemažai kitų aukštųjų mokyklų. Tartu laikomas studentų miestu. Sužavėjo sutvarkytas ir gražus senamiestis, aplankėme senąją miesto dalį, gėrėjomės naujamiesčio daugiaaukščiais pastatais, aplankėme universitetinį botanikos sodą.
Grįždami pabuvojome pas Torva miestelyje dirbančius medžio drožėjus iš Estijos, Rusijos, Suomijos ir mūsų – Lietuvos atstovą, žagarietį Dalių Udrakį. Jie per 4 dienas turėjo sukurti funkcionalias medžio skulptūras. Dalius išdrožė malūnininką su maišu, įkomponavęs prie jo suolelį. Suomės padarė žuvį – kaip dviračių stovą. Kitų autorių darbai buvo panašesni į skulptūras.
Šeštadienį vykusioje šventėje Torva miestelyje , kurioje ir mes demonstravome amatus, o taip pat ir suomiai, kurie mokė pasigaminti papuošalus iš elnio ragų išpjovų, dėžutes iš beržo tošies, vaikams suktukus iš medžio. Kompetentinga komisija geriausio darbo autoriumi išrinko rusą Kirilą iš Pamaskvės.
Vyko amatų mugė, tad mes parsivežėme suomių, estų darbų, nemažai mūsų tautodailininkų darbų iškeliavo į Suomiją. Užmezgėme naudingų ryšių – suomių delegacijos vadovė pakvietė mane su žmona, vytelių pynėją Rimantą į Suomiją vesti edukacinius užsiėmimus. Dalius Udrakis šio mėnesio gale išvyko į medžio drožėjų plenerą Suomijoje.
Paskutinės viešnagės dienos vakare Torva miestelio parko estradoje stebėjome įspūdingą Ugnies ir muzikos šou. Renginyje dalyvavo tūkstančiai žmonių. Koncertavo estų roko grupė, kurios pasirodymą lydėjo ne tik šviesos efektai, bet ir mediniai degantys įvairūs atvaizdai, šoko didelė moderniojo šokio jaunų vyrų grupė – improvizacijos profesionalai. Tai didžiausias renginys pietų Estijoje vasarą.
Šis bendras lietuvių, estų, suomių projektas buvo tikrai naudingas visiems. Pasidalinome patirtimi, pasisėmėme sumanymų, radome naujų pažinčių. Parsivežėme naujų sprendimų tobulėjimui ir kūrybai. Svarbiausia – grįžome kupini gerų emocijų, džiaugėmės taip gražiai priimti estų bendruomenėse.
Keramikas Virginijus Padgurskis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys
Nuotr. iš kelionių albumo
SUOLAS: Laiško autorius – Virginijus Padgurskis – prie žemiečio Daliaus Udrakio Estijoje sukurtos skulptūros-suolelio.