Tikslinis studijų finansavimas darbo vietos negarantuoja

SKAITYTOJAS KREIPĖSI

Tikslinis studijų finansavimas darbo vietos negarantuoja

Į „Pakruojo krašto“ redakciją užsukusi skaitytoja prašė padėti išsiaiškinti, ar tikrai rajono Savivaldybei kartu su Šiaulių universitetu įsteigus valstybės tiksliniu būdu finansuojamas studijų vietas, jas pasirinkę ir vėliau baigę pakruojiečiai galės dirbti savame krašte.

Stanislava VIČAITĖ

stanislava@skrastas.lt

Verčiantys abejoti pažadai

Moterį ir jos sūnų abiturientą sudomino straipsnis spaudoje, kuriame jaunuoliai kviečiami studijuoti rajone paklausias informatikos, finansų valdymo, kūno kultūros ir lietuvių filologijos studijų programas, o baigus studijas – grįžti į savo kraštą.

„Informacija, kad studentas, gavęs tiksliniu būdu finansuojamą vietą, galės studijuoti nemokamai visą studijų laiką, o baigęs mokslą turės garantuotą darbo vietą pagal specialybę ne trumpiau kaip trejus metus, mus nudžiugino (nes sūnus kaip tik ir ruošiasi studijuoti kūno kultūrą).

Tačiau ir kartu verčia abejoti: ar tikrai rajone trūksta kūno kultūros ir lietuvių filologijos specialistų? Juk mokyklose vaikų mažėja, kartu mažėja ir pamokų jau dabar dirbantiems mokytojams. Kas gi norės priimti naujus?" – stebėjosi „Pakruojo krašto“ skaitytoja.

Moteris, prisiminusi, kaip prieš porą metų Šiaulių universitetas nesurinko lietuvių filologijos pirmakursių grupės, klausė: „Ar tas tikslinis finansavimas nėra rajono Savivaldybės metamas gelbėjimo ratas Šiaulių universitetui? O tikslinių studijų metu užtikrinę darbą universiteto dėstytojams jaunuoliai ar nebus palikti „prie suskilusios geldos“ baigę studijas?“

Jaunų specialistų reikia

Rajono merės Astos Jasiūnienės teigimu, informatikos, finansų valdymo, kūno kultūros ir lietuvių filologijos specialistų poreikis rajone yra.

„Ne paslaptis, kad ne vienas rajono kūno kultūros mokytojas – pensinio amžiaus. Panaši situacija ir su lituanistėmis. Po metų kitų šiuos pedagogus vis tiek kažkas turės pakeisti. O studijos universitete kaip tik tęsiasi ketverius penkerius metus“, – teigė rajono merė, pridurdama, jog ir pačioje Savivaldybėje neretai trūksta naujų specialistų, išėjus čia dirbančioms specialistėms motinystės atostogų ar kitiems darbuotojams išėjus į pensiją, išvykus gyventi ir dirbti į kitą miestą.

Tačiau, anot A. Jasiūnienės, dar nereiškia, kad būtinai tas studentas, gavęs tiksliniu būdu finansuojamą vietą, po studijų dirbs rajone:

„Taip, kaip sovietiniais laikais, kai pagal įmonės siuntimą jaunuolis studijuodavo aukštojoje, o ją baigęs turėdavo atidirbti trejus metus, dabar nėra.

Be to, per tuos kelerius studijų metus daug kas gali nutikti. Labai daug kas priklauso ir nuo paties studento: gal jis išvis nebaigs tų studijų, gal liks gyventi ir dirbti didmiestyje ar išvyks į užsienį?

Tačiau jaunuoliui nors ir baigusiam tiksliniu būdu finansuojamas studijas ir grįžusiam į Pakruojį bei norinčiam dirbti kad ir rajono Savivaldybėje, tektų pereiti „filtrą“ – dalyvauti konkurse į tą darbo vietą kartu su kitais pretendentais“.

Į skaitytojos klausimą, ar tikslinės studijos nėra rajono Savivaldybės metamas gelbėjimo ratas Šiaulių universitetui, rajono merė atsakė, kad būtų neblogai, jei ir tektų pabūti  tuo gelbėjimo ratu: „Savame regione turėti universitetą – didelis pliusas“.