Naujausios
Trečiasis festivalis: daugiau alaus ir muzikos
Šiemetinis pakruojiečių Amatų, muzikos ir alaus festivalis scenos įžymybių bei alaus gamintojų gausa nenusileido pernykščiam, tačiau amatininkų sulaukė gerokai mažiau. Jiems dėl žiūrovų dėmesio konkuruoti darėsi sunku – nusipirkusieji bilietus į festivalį plūdo prie pagrindinės festivalio scenos ir alaus gamintojų palapinių.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Alus nurungė amatus
Šiemetinis pakruojiečių festivalis paliko blankesnį amatų mugės įspūdį: iš kitų šalies vietovių amatininkai spietėsi Pakruojo dvaro parko aikštėje, prie pagrindinės festivalio scenos ir alaus gamintojų, o keliolika amatininkų ir bendruomenių „kiemelių“ įsikūrė kitoje dvaro sodybos pusėje – aikštėje prie svirnų.
Nors pastarieji žiūrovams siūlė vaišių, persirengėlių vaidinimų ir koncertų bei išbandyti iš Žemaitijos Antano Kontrimo atgabentą sunkiausią (apie pusantros tonos) dviratį, septynis eurus už įėjimo bilietą sumokėję žiūrovai suko į aikštę prie pagrindinės festivalio scenos.
Kai kurie pakruojiečiai piktinosi, kad iki šiol vykę du analogiški festivaliai buvo nemokami, o šis – su bilietais ir į vietos bendruomenių ir amatų aikštę.
Rengti mokamą festivalį nusprendė organizatoriai.
Viena šio festivalio organizatorių – Vietos veiklos grupės (VVG) „Pakruojo rajono partnerystė“. Jos direktorė Marija Žiubrienė teigė, jog nemokamas įėjimas į mugės aikštę būdavo, kol vyko amatų populiarinimui skirtas projektas. Jis jau pasibaigęs, todėl šiemet festivalyje dalyvauti norėję amatininkai vietas turėjo išsipirkti.
M. Žiubrienės teigimu, mugėje dalyvavo amatininkai ir tautodailininkai iš Pakruojo, Radviliškio ir Akmenės rajonų.
Skaičiuoja, kiek išleido
Pakruojo seniūnas S. Margis sakė, jog kol kas šventės biudžetą tebeskaičiuoja.
„Kol kas nieko tikro negalime pasakyti: dar skaičiuojame“, – sakė S. Margis, Pakruojyje alaus šventes pradėjęs rengti prieš trejetą metų.
To amato mokytis prieš porą metų jį buvo komandiravusi Savivaldybė į vokiečių garsiausias alaus fiestas „Oktoberfest“.
Savivaldybė – ne rėmėjas
„Šiemetinė šventė nė kiek nenusileidžia pernykštei. Tai tikrai geras komercinis renginys, tačiau Savivaldybė nėra to renginio rėmėja, todėl lėšų skirti negalime“, – sakė meras Saulius Gegieckas.
Festivalyje S. Gegieckas dalyvavo su delegacijomis iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Prancūzijos savivaldybių bei kitų valdžios institucijų. Jis tvirtino, kad svečiai, atvykę pasižiūrėti vietos renginio, liko nustebinti.
„Manau, kad nemokamų festivalių nebebus, nes nieko nėra nemokama. Jei organizatoriai turėtų stambių rėmėjų, tada bilietų nereikėtų“, – sakė meras.
Janinos ŠAPARNIENĖS nuotr.
RAGANOS: Buvo renkamos įdomiausios bendruomenių sukurtos kaliausės – raganos.
MEISTRAI: Mugėje savo talentus rodė medžio meistrai Vidmantas Lietuvninkas (pirmame plane) ir Eugenijus Rimdžius.
TEMA: Šukionių bendruomenės atstovės pasirinko baltųjų raganų temą.
AIKŠTĖ: Už bendruomenių atstovų nugarų – tuštoka aikštė.
REKORDAS: Šiauliečių komanda statė rekordinę keptos duonos riekelių piramidę.
Erikos KIŽIENĖS nuotr.
SĄMATA: Festivalio sąmata didžiulė, todėl seniūnas Saulius Margis tebeskaičiuoja renginio pajamas ir išlaidas.
NUOMONĖ: Rajono mero Sauliaus Gegiecko nuomone, komercinį festivalį turi remti verslas.