Naujausios
Tremtiniai ragino nebūti abejingais
Gedulo ir vilties dienos minėti į Pakruojo Kultūros centrą susirinkę tremtiniai kalbėjo, kad nei vienas tremtyje buvęs dabartinis pensininkas nesiskundžia gyvenimu, nes gyvena Tėvynėje.
Pakruojo politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkė Zita Vėžienė minėjimo dalyviams priminė, jog pirmoji trėmimų banga prasidėjo 1941-aisiais, kada iš Lietuvos buvo išvežta 200 medikų, 1000 policininkų, 300 inžinierių, 221 000 politinių kalinių. 61 000 tautiečių sunaikinta Lietuvoje. Į Vakarus gelbėdamiesi pasitraukė 330 000 darbščių ir inteligentiškų žmonių.
Minėjime dalyvavusiems rajono politikams ir Seimo nariui Vitalijui Gailiui, Z. Vėžienė priminė, kad ne viskas Lietuvoje yra gerai. „Turime būti ne abejingais stebėtojais, bet tais, kurie Lietuvą kuria, o ne griauna“, – sakė renginio vedėja.
Gyvas vilties neprarandančio tremtinio įrodymas, minėjimo dalyviams gerą ūpą grąžinęs 93-ejų linkuviškis Albertas Juras. Buvęs tremtinys, tapęs garsiausiu rajono armonikieriumi, koncertuose paprastai vadinamu dėde Juru, nuolat šypsojosi ir griežė armonika.
Partizanų ir tremtinių poeziją skaitė ir dainavo Pakruojo vokalinis moterų ansamblis „Sidabrinė šarma“ ir mišrus choras „Šarma“ iš Joniškio.
Tarmines istorijas porino svečiai iš Žemaitijos ir Dzūkijos.
„Pakruojo krašto“ inf.
Justinos DIKŠAITĖS nuotr.
NUOTAIKA: Linkuviškis dėdė Albertas Juras iš Sibiro parsivežta armonika griežė nuotaikingas melodijas žiūrovams.