Naujausios
Tremtinių organizacijos istoriją žymi nuveikti darbai
Praėjusį savaitgalį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pakruojo skyriaus nariai minėjo 25-ąsias susikūrimo metines. Ką per ketvirtį amžiaus nuveikė ši organizacija – buvo galima sužinoti nuotraukų, dokumentų ir knygų parodose, veikusiose renginio metu.
Medaliais buvo įvertintas kraštiečio Broniaus Nainio, aktyvių tremtinių organizacijos narių Liucijos Lukošienės, Julijanos Pliuskienės ir Kazimiero Benaičio visuomeninis darbas Lietuvos labui.
Pakruojo kultūros centro salės sienos išrikiuotuose stenduose sudėtos fotografijos pasakojo, kokiuose Lietuvai svarbiuose įvykiuose dalyvavo ir pakruojiškiai. Čia pat – ir nuotraukos tradicinių tremtinių renginių: žygių, sąskrydžių, knygų pristatymų, paminklų žuvusiems už laisvę atidengimų.
Organizacijos pirmininkė Zita Vėžienė, apžvelgdama nuveiktus darbus, suskaičiavo, jog atminties ženklų rajone pastatyta daugiau nei keturios dešimtys. O šventės dieną prie jų žvakes degė ir dėjo gėles organizacijos atstovai bei Lygumų vidurinės mokyklos jaunieji šauliai.
Tremtinių darbai užfiksuoti ir keliose dešimtyse segtuvų su įvairiais dokumentais, spaudos publikacijų kopijomis. Viename iš šių segtuvų – žmonių, ištremtų iš Pakruojo rajono, sąrašai. Okupantai ištrėmė 3785 pakruojiškius, nuo senelių iki mažų vaikų. Trėmėjai ypač siautė 1948 (1083 išvežtieji) ir 1949 (ištremti 835 žmonės) metais. Sąrašo sudarytojai pažymi, jog dokumentas – nepilnas, nes anuomet kai kurie Rozalimo ir Klovainių seniūnijos kaimai nepriklausė Pakruojo rajonui.
Tie, kurie grįžo iš tremties gyvi, namo parsivežė ir Sibiro pusnyse nesušaldytą patriotizmą. Prasidėjus Atgimimui, iš stalčių tremtiniai ištraukė dienoraščius, užrašus ir eilėraščius. Jie tapo priminimų, eilių, kraštotyrinėmis knygomis. Tokių knygų išleista kelios dešimtys, dalis jų buvo eksponuojama parodoje šventės metu.
„Bet dalies žmonių pakalbinti jau nebespėjome – jie išėjo į Amžinybę, o gyviesiems teliko tik pavardės ir datos“, – apgailestavo organizacijos pirmininkė.
Per ketvirtį amžiaus mirė 329 pakruojiškiai tremtiniai. Jiems visiems buvo skirta Linkuvos klebono Edvardo Zeidoto ir minėjimo dalyvių malda.
Šventėje be kitų saviveiklininkų koncertavo ir moterų tremtinių vokalinis ansamblis „Sidabrinė šarma“, veikiantis jau keliolika metų.
„Pakruojo krašto“ inf.
Janinos ŠAPARNIENĖS nuotr.
PARODOS: Fotografijų ir dokumentų parodose buvo galima susipažinti, ką nuveikė pakruojiečių tremtinių organizacija.
SVEIKINIMAI: Su gėlėmis ir sveikinimais atėjo pedagogė Liucija Ragaišienė – pirmoji „Sidabrinės šarmos“ vadovė, rašiusi ir melodijas dainomis virtusiems tremtinių eilėraščiams.
ĮVERTINIMAS: Aktyvi tremtinių organizacijos narė Julijana Pliuskienė – viena iš apdovanotųjų medaliais už veiklą Lietuvai.