Tytuvėnuose paminėtos kunigo Ričardo Mikutavičiaus 90-osios gimimo metinės

Bronislavos BUCHIENĖS nuotr.
Ričardo Mikutavičiaus eiles skaito bibliotekininkė Danguolė Garnienė. Šalia (sėdi) renginio vedėja Dalia Galbuogienė.

Jau beveik 27-eri metai, kaip kunigas Ričardas Mikutavičius amžinybėje, o šiemet vasario 26-ąją jam būtų 90 metų. Kaip Dievo dovana kunigo tarnystės trylika metų Tytuvėnuose. Čia dirbdamas, trykštantis energija, įvairiais talentais apdovanotas, neišsiteko įprastinių pareigų rėmuose, būtent čia pajuto poeto pašaukimą, o matydamas kaip tinka meno kūriniai šventovei, pradėjo juos kolekcionuoti.

Tytuvėnuose R. Mikutavičius – neužmirštas. Daugelis žmonių tebenešioja širdyje ne vieną prisiminimą, susijusį su kunigu įvairiais gyvenimo epizodais. Tai krikštijant bei ruošiant vaikus pirmąjai Komunijai, sutuokiant jaunuolius, bendraujant įvairiais sielovados klausimais. Jo garbei centrinėje aikštėje pastatytas medinis koplytstulpis su Rūpintojėliu. Tytuvėnų bernardinų vienuolyno kiemelyje atidengtas suolelis. O Tarptautinio Tytuvėnų vasaros festivalio metu Kunigui kasmet skiriamas vienas koncertas.

Paskutinė šių metų vasario diena Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje irgi buvo skirta šv. a. kunigui, poetui, teologijos mokslų daktarui, kolekcininkui R. Mikutavičiui pagerbti. Minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis bažnyčioje, kurias aukojo klebonas Evaldas Alūza. Giesmes giedojo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, o po mišių choras dar atliko ir kelias liaudies dainas.

Vėliau Tytuvėnų piligrimų centre vyko literatūrinė-sakralinė valanda „Giedojęs su viršūnių paukščiais“, kurios meninę kompoziciją parengė bei renginį vedė Šedbarų bibliotekos bibliotekininkė Dalia Galbuogienė, o jai talkino kolegė Danguolė Garnienė iš Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos.

Kompozicijoje darniai derėjo vedančiųjų pasakojimai apie R. Mikutavičių, kaip kunigą, poetą ir žmogų. Gražiai įsipynė paties kunigo parašytos giesmės.

Penktoje R. Mikutavičiaus knygoje „Spindintis virš mūsų“ yra aprašyta keturiolika Mesijo kančios stočių – apmąstymai susieti su Lietuvos keliu, iš kurių eilėraštį „Motinai“ skaitė J. Viržintienė, o Tytuvėnų klebonas E. Alūza ir Carito vadovas brolis Pijus perskaitė po vieną pamokslų fragmentą iš išsaugotų dvidešimt septynių.

Didelė kūrybinė draugystė su R. Mikutavičiumi siejo tytuvėniškę poetę Teresę Rimulaitytę, todėl čia skambėjo jos eilės skirtos kunigui. Muzikinius intarpus fleita ir gitara bei D. Galbuogienės eilėraštį „Poetui ir kunigui R. Mikutavičiui“ atliko Raseinių rajono kultūros centro Šiluvoje bardai Saulius Beniulis ir Jūratė Dabžanskienė.

Tytuvėnuose glaudžiais ryšiais su kunigu R. Mikutavičiumi buvo susieta penkerius metus buvusi jo vargonininkė, benediktinė sesuo Bernadeta-Rozalija Rimkutė. Renginyje ji perskaitė savo atsiminimus apie judviejų dvasinę bendrystę, pasidžiaugė, kad dvasinės paramos iš kunigo sulaukdavo ir dirbdama kitose parapijose. Vienuolė neslėpė apmaudo dėl kunigo žeminimo jo pareigose, išgyvenimų dėl nedorėlių paruoštos tragiškos gyvenimo pabaigos.

Apie pažintį kaip su poetu-kunigu papasakojo Kelmės literatų klubo „Vieversys“ prezidentas, poetas Viktoras Gulbinas, prisimindamas, kad R. Mikutavičius save laikė tuometinio Kelmės literatų būrelio „Vieversėlis“ nariu, redagavo knygelę „Gyvenimas kaip vėjo gūsis“, kurioje yra sudėta keturių mūsų kraštiečių – Teresės Rimulaitytės, Igno Viržinto, Amelijos Miltenienės ir Janinos Gvazdauskienės kūryba.

Renginį organizavo Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos Šedbarų biblioteka, Tytuvėnų kūrybinis klubas „Austėja“, Tytuvėnų Caritas ir Tytuvėnų piligrimų centras.