Naujausios
Ugniagesiai kėlė į 37 metrų aukštį
Praėjusį penktadienį Kelmės „Draugystės“ parke minėta Švento Florijono-ugniagesių globėjo diena.
Kelmiškiai ugniagesiai-gelbėtojai šventine kolona žygiavo pagrindine miesto gatve, demonstravo priešgaisrinę techniką ir įrangą. Norintieji ugniagesių kopėčiomis-keltuvu galėjo pasikelti net į 37 metrų aukštį.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Šešios komandos, 90 darbuotojų
Penktadienio rytą Kelmės rajono ugniagesiai-gelbėtojai darnia kolona, lydimi technikos, pagrindine Kelmės gatve žygiavo į „Draugystės“ parką, kur buvo minima švento Florijono – gaisrų sergėtojų diena.
„Džiugu, kad mes, ugniagesiai-gelbėtojai, turime savo profesinę šventę. Džiugu ir tai, kad šiemet Seimas gegužės 4-ąją įtraukė į atmintinų dienų sąrašą. Dėkoju jums už darbą, linkiu sėkmės, ir tesaugo jus šventasis Florijonas“, – sakė Virginijus Ramanauskas, Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas, vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas.
Kelmės rajone veikia šešios ugniagesių komandos: Kražių, Liolių, Vaiguvos, Šaukėnų,Užvenčio ir Tytuvėnų, dirba daugiau kaip 90 priešgaisrinės saugos darbuotojų. Kelmėje yra įsikūrusi Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
Pagarba ir apdovanojimai
Šventėje dalyvavęs svečiai ugniagesiams-gelbėtojams dėkojo už jų pasiaukojamą tarnybą.
Seimo narė Alma Monkauskaitė perdavė Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėką V. Ramanauskui, kuris priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirba beveik du dešimtmečius. Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas su kolegomis dalyvavo daugelyje gelbėjimo operacijų (gesino Smiltynės mišką Kuršių nerijoje, durpyną Šilutės rajone, Tytuvėnų kompleksą). Padėka V. Ramanauskui įteikta už gerą vadovavimą, sukurtą puikią komandą, už nuveiktus darbus žmonėms ir Lietuvai.
Padėka už gerą vadovavimą pamainai, išgelbėtą žmonių turtą, jiems suteiktą saugumo jausmą apdovanotas ir tarnybos pamainos vadas, vidaus tarnybos vyresnysis leitenantas Robertas Dimskis. Respublikiniame geriausio valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos konkurse kelmiškis atstovavo Šiaulių apskrities komandai. Prieš kelerius metus pamainos vado kategorijoje R. Dimskis pelnė antrąją vietą. Puikus pasirengimas padeda įvairiose operacijose.
Ugniagesiai-gelbėtojai sulaukė ir daugiau padėkų. Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis padėkomis apdovanojo Tytuvėnų ugniagesių komandos viršininką Valdemarą Kaminską, Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos skyrininką Alvydą Andriulį.
Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo saugos departamento direktoriaus, vidaus tarnybos generolo Remigijaus Baniulio paskatinimus įteikė Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas, vidaus tarnybos pulkininkas Jonas Misiūnas. Už nuopelnus valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ugniagesio gelbėtojo žvaigžde apdovanotas ugniagesys-gelbėtojas, vidaus tarnybos puskarininkis Vaidas Grišius.
J. Misiūnas Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padėką už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareiškė vidaus tarnybos puskarininkiui Alvydui Andriuliui, vidaus tarnybos grandiniui Irmantui Barauskiui.
Kelmės rajono priešgaisrinės saugos tarnybos viršininkas Arūnas Kairys dėkojo ugniagesiams-gelbėtojams Virginijui Stugui, Raimondui Vaškevičiui, Vidui Tamašauskui, Sauliui Lukošiui.
Po apdovanojimų ugniagesiai-gelbėtojai demonstravo priešgaisrinę techniką ir įrangą: karpė automobilį ir vadavo žmones, kopėčiomis-keltuvu norinčiuosius kėlė į 37 metrų aukštį ir panašiai.
Florijonas gelbėjo ir vaikus
Vokietijoje jau į pensiją išėjęs ugniagesys (Kelmės mažojo teatro aktorius Česlovas Brazinskas), nebegalėjęs užsiimti gaisrų gesinimu, pradėjo domėtis Lietuvos, o labiausiai – Kelmės rajono gaisrininkų istorija.
Į Kelmę, į šventę atvykęs svečias pasakojo, jog švento Florijono diena Lietuvoje buvo minima iki Antrojo Pasaulinio karo. Atkūrus nepriklausomybę, diena vėl tapo ugniagesių-gelbėtojų švente.
Florijonas buvęs Romos imperijos kariuomenės raštininkas. Sužinojęs, kad iš jo gimtojo miestelio ketinama į vergiją parduoti keliasdešimt vaikų, apie galimą nelaimę pranešė vaikų tėvams. Dėl to buvo pasmerktas mirti, o prieš mirtį kentė didžiausius kankinimus. Po kaklu parišus girnapusę, Florijonas paskandintas upėje. Nelaimingojo kūną pakrantėje rado viena našlė ir, padedant miestelėnams, palaidojo. Šalia vėliau šventuoju paskelbto Florijono kapo pastatyta Vaikų prieglauda.
Šventas Florijonas žmones gelbėja nuo stichinių nelaimių ir gaisrų. Lietuvoje, miestų ir miestelių centruose buvo statomos Florijono skulptūros.
Gaisrai skatino kurtis draugijas
Pirmoji profesionalių ugniagesių dalis iš samdomų miestų gyventojų buvo sudaryta 1802 metais, Vilniuje. Vėliau kūrėsi apskričių miestų, stambesnių miestų ir miestelių savanorių gaisrininkų draugijos. 1880 metais tokia draugija įsikūrė ir Kelmėje.
1909 metais Kauno gubernatorius Veriovkinas patvirtino Kelmės ugniagesių draugijos nuostatus. 1921 metų liepos 25 dieną Kelmėje kilo milžiniškas gaisras – išdegė visas centras ir dvi šalutinės, Tauragės ir Raseinių gatvės. Sudegė 130 pastatų, žuvo vienas seniausių miesto archyvų – Kelmės valsčiaus valdybos dokumentai. Ugnis sunaikino net priešgaisrinį inventorių.
Įkurti Užvenčio ugniagesių draugiją paskatino 1925 metų gruodžio mėnesį kilęs gaisras – ketvirtasis per vienerius metus.
Šaukėnų ugniagesių draugija savo veiklą pradėjo dar carinės priespaudos laikais – komanda sudaryta 1907 metais.
Pirmasis Pasaulinis karas ir vėliau prasidėjusi kaizerinė okupacija nutraukė ugniagesių draugijų veiklą.
1924 metais Kražiuose, Kaltinėnų gatvėje, kilo gaisras, miesteliui padaręs daug žalos. Tuometinė spauda rašiusi, jog taip atsitiko todėl, kad Kražiuose nebuvo ugniagesių komandos. 1929 metų lapkričio mėnesį Kražiuose užsidegus gyvenamajam namui, gaisras buvo tuoj pat užgesintas – spauda parašė, jog ugnis numalšinta sumanių ugniagesių pastangomis.
1937 metais Stulgiuose ir Tytuvėnuose jau veikė ugniagesių savanorių komanda. 1939 metais tytuvėniškių ir geležinkelio stoties komandą sudarė 33 vyrai. Jie turėjo vieną rankinį siurblį, šešias statines ir 60 metrų ugniagesių žarnų.
Autorės nuotr.
EISENA: Šventinė ugniagesių kolona žygiavo per Kelmę, iki „Draugystės“ parko.
KELTUVAS: Ugniagesių kopėčios-keltuvas norinčiuosius pakėlė net į 37 metrų aukštį.
GELBĖJIMAS: Ugniagesiai-gelbėtojai iš automobilio vadavo žmogų: transporto priemonę karpė, ardė, kol nelaimėlį ištraukė.
NUOPELNAI: Už nuopelnus valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ugniagesio gelbėtojo žvaigžde apdovanotas ugniagesys-gelbėtojas Vaidas Grišius (kairėje). Apdovanojimą įteikė Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Jonas Misiūnas.