Naujausios
Ūkininkams neramu dėl ateities
Kristina ir Ramūnas Bazarai Gailiuose ūkininkauja keturiolika metų, rimtai – gerą dešimtmetį. Jaunai šeimai, auginančiai dvi dukras, ūkininkauti nėra lengva. Gelbėja mišrus ūkis ir vyro darbas, tačiau nerimas dėl ateities lieka.
Ūkininkai, nepasikeitus situacijai pieno rinkoje, dėl mažėjančių pieno supirkimo kainų rimtai svarsto parduoti melžiamas karves, pasilikti tik keletą karvučių savo reikmėms.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Gelbėja mišrus ūkis ir vyro darbas
Į Gailius, vyro Ramūno Bazaro tėviškę, Kristina Bazarienė persikėlė iš gražaus ir blaivaus Naisių (Šiaulių rajonas) kaimo. Moteris ir Gailių nepeikia: „Viskas ir čia man tinka bei patinka. Šalia – miškai, geras oras, Dratvos upeliukas teka.“
Kristina ir Ramūnas Bazarai ūkininkauja jau ilgiau negu dešimtmetį. Spėjo paaugti ir dvi dukros: vyresnioji – aštuntokė, mažesnioji rudenį bus „nulinukė“. Šeima laiko 12 melžiamų karvių, turi melžimo aikštelę. Tik ganyklos tolokai.
„Kai turėjome 8-9 karves, melždavau rankomis. Savas karvutes baigdavusi melžti, dar padėdavau ir uošviams. Tikrai buvo sunku. Dabar to nebenorėčiau“, – sakė moteris.
Ūkininkę ir jos vyrą liūdina vis mažėjančios pieno supirkimo kainos. Jei nebūtų pagal programą įsipareigoję nemažinti melžiamų karvių bandos, greičiausiai karves parduotų. Įsipareigojimas po pustrečių metų baigsis. Jei pieno supirkimo kainos nekils, tikriausiai jauni žmonės bandos atsisakys. Pasiliks gal penketą karvių, kad užtektų pieno ir sau, ir vaikams. Bazarai neparduoda veršelių, užaugina jaučius. Bet gyvulių supirkėjai irgi pinigais nesišvaisto.
„Nesinori sunkiai, atsakingai dirbti, gyvuliais rūpintis pusvelčiui. Gyvulių augintojų, žemdirbių triūsas menkai vertinamas“, – apgailestavo.
Kristinos ir Ramūno Bazarų nuomone, stambiems ūkininkams – dar sudėtingiau. Beveik visi turi pasiėmę įvairias paskolas, įsipareigoję bankams.
„Mes, ačiū Dievui, dar verčiamės savo jėgomis, nesiskoliname. Vyras turi darbo – vairuoja pienvežį, yra vairuotojas-laborantas“, – pasakojo Kristina Bazarienė.
Ūkininkus gelbėja ir jų mišrus ūkis. Bazarai augina grūdinių kultūrų, šiemet tikisi neblogo derliaus. Žinoma, jeigu gamta neiškrės kokių nors nemalonių siurprizų.
Ūkininkai turi reikalingos technikos šienui pasiruošti, žemę dirbti – 40 procentų pirkimo išlaidų irgi kompensuota pagal programą. Naujausias pirkinys pagal programą – grūdų sėjamoji. Dalį technikos ūkininkai įsigijo tik už savo pinigus.
Kaimo privalumai ir trūkumai
Ir Kristina, ir Ramūnas Bazarai – kaimo žmonės. Todėl jiems gyventi kaime – įprasta, nors ne visuomet lengva.
Jauni žmonės apgailestavo, jog kaime nebėra mokyklos, ir vaikams tenka važinėti į rajono centrą. Vyriausioji dukra kiekvieną rytą jau septintą valandą maršrutiniu autobusu išvyksta mokytis į Kelmę, o grįžta – irgi septintą, tik jau vakare.
„Dukra dar lanko ir Kelmės meno mokyklą, labai vaikas pavargsta. Manau, ir mokslai dėl tokių varginančių kelionių nukenčia. Mažąją, kuri dar tik pradės lankyti nulinę klasę, leisime į Liolių mokyklą, esančią už kelių kilometrų. Ten vežioja mokyklinis autobusiukus“, – pasakojo K. Bazarienė.
Nepaisant tam tikrų nepatogumų, Bazarai sakė kaimo į miestą nekeistų. Kristina Bazarienė pasakojo, jog nuvykusi paviešėti pas miestuose gyvenančias seseris, antrą trečią dieną savo kaimo pradeda ilgėtis.
„Svajonių yra ne viena. Norėtume namus atnaujinti, aplinką gražiau susitvarkyti“, – sakė Kristina ir Ramūnas Bazarai, neketinantys palikti Gailių.
Autorės nuotr.
ŪKININKĖ: Kristina Bazarienė iš gražaus ir blaivaus Naisių kaimo (Šiaulių rajonas) atsikėlusi į Gailius, vyro tėviškę, nepeikia ir šio krašto.
DARBAS: Ramūnas Bazaras ne tik ūkininkauja, bet dirba ir pieno surinkėju. Labiausiai ūkininką liūdina vis mažėjančios pieno supirkimo kainos.