Naujausios
Valdininkai susirūpino Dovydiškio dvarviete
Netoli Linkuvos esanti Dovydiškio dvarvietė su istoriniu parku – tarsi padalyta pusiau. Viena jos dalis valoma nuo šiukšlynų, unikalią dvarvietės vandens telkinių sistemą slėpusių brūzgynų, o kita – aptupdyta pašiūrėmis, užversta įvairiais rakandais ir jų laužu.
Dvarviete domintis tyrinėtojams, ja susirūpino ir valdininkai.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Atskleidė parko paslaptį
Dovydiškio dvarvietės parkas pasikeitė šią vasarą. Jį nuo brūzgynų, savaiminių želdinių valyti ėmėsi verslininkas ir ūkininkas Romas Bartkevičius.
Šiaulietis prieš kelerius metus dvarvietės pakraštyje įsigijęs senovinį gyvenamąjį namą, jį rekonstravo ir, iš valstybės išsinuomojęs parko teritoriją, ją ėmė tvarkyti.
„Kad pačiam ir kitiems malonu būtų“, – savo užmojus paaiškina naujasis vienos iš dviejų sodybų dvarvietėje savininkas.
Sumanęs nuo šiukšlių ir brūzgynų išvaduoti šimtmečių senumo parką, ūkininkas kreipėsi į Savivaldybę leidimų sausiems medžiams ir krūmams kirsti.
V. Bartkevičius savo lėšomis ir jėgomis sutvarkė didžiulę parko teritoriją, vasarą ją šienavo, išvežė šiukšles, ėmėsi rūpintis parke esančia koplyčia.
Šios dvarvietės paslaptį – unikalų, galbūt vienintelį šalyje senovinio parko landšaftą su terasomis, vandens telkinius su inžineriniais įrenginiais bei jų sistemą – moksliniame darbe nagrinėjo senovinių parkų tyrinėtojas Audrius Šaulys.
Tyrinėtojas tuomet atskleidė, kad Dovydiškio vandens telkinių sistema yra unikali ir neištyrinėta, ją vertėtų išsaugoti bei atkurti.
Apie tai „Šiaulių krašte“ buvo rašyta 2012-06-12 „Nepramintais takais į šimtamečius parkus“ , o apie Dovydiškio dvaro kultūros istoriją – ne kartą rašyta „Pakruojo krašte“.
Dalis parko – kaip kolūkinių laikų
Tvarkoma ir prižiūrima parko dalis – kontrastas tai, kurioje beveik trisdešimt metų gyvena Vytautas Šampinskas su šeima. Kaimiečiai šeimininkauja dalyje parko kaip buvo įpratę anksčiau, kai dvarvietė buvo vietos kolūkio valdose.
Aplinkosaugininkai šią vasarą išsiaiškino, kad praeito šimtmečio pradžioje statytame name gyvenanti Šampinskų šeima įsirengė „vietinę nuotėkų šalinimo sistemą“ – per namo sieną iškišo vamzdį ir juo paplavas leido į šalia esantį vieną iš dvaro tvenkinių.
Aplinkos agentūros Pakruojo skyriaus specialistai sodybos savininką nubaudė už taršą ir įpareigojo įsirengti nuotekų surinkimo duobę.
V. Šampinskas tą nurodymą įvykdė, talpą nuotekoms įsirengė. Vyras, stebėjosi aplinkosaugininkais, įrodinėjusiais, kad gyventi, kaip buvo įpratęs kolūkiniais laikais, nebegalima.
„Jau geriau parduoti, nei vis kokių tikrintojų laukti“, – piktinosi dvarvietės senbuviai, kurie privatizuodami pastatus nė neįtarė turėsią problemų ir su kultūros paveldo sergėtojais.
Nelegali statyba – abiejose sodybose
Šiaulietis R. Bartkevičius prieš keliolika metų įsigijęs dvarvietės sodybą dėl jos turėjo reikalų teismuose.
Jo sodybos dokumentuose nebuvo nuorodos, jog ji yra kultūros paveldo vertybės teritorijoje. Ėmęsis namo rekonstrukcijos R. Bartkevičius buvo pripažintas pažeidėju ir nubaustas bauda.
Kaimynystėje gyvenantis V. Šampinskas savo valdas buvo išplėtęs ir valstybės žemėje, ėmėsi savavališkų statybų.
„Dvarvietės senbuvio statybos liko neįvertintos, nes dėl jų nebuvo skundų“, – sako Pakruojo rajono Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus Kultūros paveldo tarnybos vedėjas Mindaugas Veliulis.
Paveldosaugininkai įsitikinę, kad V. Šampinsko daroma žala dvarvietei – menkesnė, nes dauguma sodyboje savavališkų statinių – laikinos pašiūrės.
Į dvarvietę plūstels valdininkai
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės Vidos Aliukonienės nuomone, savavališki statiniai kultūros paveldo teritorijoje labiausiai turėtų rūpėti paveldosaugininkams. „O dėl statybos valstybės žemėje – turėtų susirūpinti Nacionalinė žemės tarnyba“, – teigia V. Aliukonienė.
Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys redakcijai sakė, jog artimiausiu metu apsilankys dvarvietėje ir domėsis ne tik savavališkomis statybomis, bet ir leidimais valyti parką.
„Rajono želdinių tvarkymo komisija turėtų laikytis nustatytos tvarkos ir kultūros paveldo teritorijoje medžius kirsti leidimus duoti tik suderinusi su paveldosauga. Su mumis tokių leidimų niekas nederino“, – apie Pakruojo savivaldybės valdininkų veiklą sakė R. Budrys.
Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus vedėjas Audrius Radeckis įžvelgia buvus problemų formuojant šių dviejų sodybų sklypus. Valdininkas teigia, jog bus išsiaiškinta, ar nelegaliais statiniais yra užstatyta savavališkai užimta valstybės žemė.
Autorės nuotr.
NUOTEKOS: Aplinkosaugininkai bandė išsiaiškinti, kur dvarvietės senbuvių šeima išveža nuotekas, kai jų prisipildo talpykla.
REIKALAVIMAS: Paklusę aplinkosaugininkų reikalavimui gyventojai įsirengė talpą nuotekoms.
PASTANGOS: Aplinkos agentūros Pakruojo skyriaus vedėjas Gediminas Cinkutis ir vyresnioji specialistė Erika Junevičienė stengėsi dvarvietės senbuviams išaiškinti, kad būtina nuo nereikalingų rakandų išvalyti jiems priklausantį sklypą.
SĄLYGOS: Vytautas Šampinskas sako, jog privatizuodamas namą 1992-aisiais, nieko nebuvo girdėjęs apie dvarvietės istoriją ir apie jai saugoti keliamas sąlygas.