
Naujausios
Populiariausios – raugintos ir šviežios daržovės
"Tikrai turiu daug įdomesnės veiklos ir darbe, ir laisvalaikiu, negu stovėjimas prie puodų. Žinau sveikesnės mitybos principus, stengiuosi kai kurių jų prisilaikyti, tačiau viso to nesureikšminu – vis galvoju, jog turėsiu tam laiko, kai nebeliks pamokų", – "Šiaulių kraštui" sakė Gražinos Gum knyga "Restartas" apdovanota pedagogė.
Anot D. Bakutienės, daugelis, artėdami prie tam tikros amžiaus ribos, vis dažniau pagalvoja apie sveikesnę mitybą, todėl ji nemano, jog intensyvesnis raugintų produktų vartojimas jos šeimoje yra mados reikalas.
"Nebesėdžiu prie stiklainių ir nebeverdu įvairiausių mišrainių, kompotų – vis tiek po kelerių metų tenka daug ką išmesti. Geriau jau užraugiu įvairesnių daržovių. Ne tik kopūstų ar agurkų.
Būna, į kopūstus įmaišau obuolių. Arba raugintus agurkus sumaišau su šviežiais burokėliais, palaikau ir valgome juos kaip garnyrą.
Raugintus obuolius prisimenu dar nuo vaikystės – mama juos taip raugdavo ir jie būdavo mums didžiausias skanėstas.
Dar mūsų šeimoje populiaru obuolių sultyse konservuoti burokėliai, pomidorų sultys. Ir viskas – su kitokiais skanumynais nebeišsidirbinėju. Na, nebent vyšnių kompoto, kuris tebėra mėgiamas, padarau. Nemažai uogų ir daržovių užsišaldau", – sveikesnio maisto gamyba dalijasi ponia Danguolė.
Pasak D. Bakutienės, juodu su vyru pradėjo daugiau valgyti ir šviežių daržovių. Daugiausia – augintų savam krašte ar savam darže.
Namuose turi šiltnamį, kaimo sodyboje gerai dera obuoliai, braškės, avietės, pasisodina morkų, svogūnų burokėlių. Neseniai atrado lapinį kopūstą. Paragavo pastarnokų ir patiko – sako, jog šiemet ir jų pasisės ir mėgins užsiauginti.
Pastarnokus valgė žalius. Jų skonis pedagogei priminė kažką tarp morkos ir saliero.
Labiausiai pageidaujami – įprasti patiekalai
Radviliškietė sako: jei kas nors ją "užkabina", ima ir išbando naujovę, nors jos vyras šioje srityje esą yra labiau konservatorius ir labiausiai mėgsta laiko patikrintus patiekalus, tokius, kokius valgė nuo vaikystės.
Gamindama savo mamai, ponia Danguolė irgi stengiasi neperšokti įprastų patiekalų kartelės.
Pasisvečiuoti atvažiavusios dukros, anot D. Bakutienės, pasiilgsta kasdieniško maisto ir prašo pagaminti "ko nors paprasto, naminio", nors mama bevelytų jas pamaloninti kokiu įdomesniu patiekalu.
Tad atvykus dukroms, ant Bakučių stalo paprastai garuoja virti ar kepti cepelinai, orkaitėje kepta mėsa, kotletukai su skania bulvių koše ir kitokie mamos pagaminti naminiai skanėstai.
Pasiieško D. Bakutienė receptų ir internete – ir lietuviškuose, ir užsienietiškuose tinklalapiuose, bet tik ne saldumynų. Kartais pavarto ir turimas knygas, kurių yra dovanojusi ir dukroms, bet šiuolaikinės priemonės jai yra patogesnės.
"Visokie pyragai, tortai, sausainukai – ne man. Man dukros sakydavo: visos mamos kepa pyragus, bandeles, o tu... Tada aš jau geriau duodavau joms pinigų, kad nueitų ir nusipirktų "ko nors saldaus", bet prie viryklės dėl to dieną ar pusdienį nestovėdavau", – juokiasi pašnekovė.
Jei reikia torto kokiai progai, D. Bakutienė geriau jį užsisako pas profesionalus, bet pati nė nebando.
Šeimai valgį ponia Danguolė dažniausiai gamina dviems dienoms, nes per didelė prabanga gaminti kasdien. Kai nori ir turi laiko, ir sėkmingai valgyti pagamina ir vyras.
Pirmąją poziciją užima kūryba
"Kartais užsimanau ir paeksperimentuoti. Prieš Naujus metus draugė pasigyrė, jog šventinei vakarienei gamins jaučio žandus. "Ką tokius?", – išsižiojau, tačiau smalsumas nugalėjo, užsimaniau juos išmėginti ir aš.
Tada jau ieškojau papildomos informacijos ir užsieniniuose tinklalapiuose. Ir pagaminau, nors kai ką pakeičiau pagal savo šeimos valgymo ypatumus. Ir visai pavyko ši egzotika", – eksperimentinius "nuklydimus" prisiminė pedagogė.
Pergalę jai atnešusio avokadų salotų su krevetėmis receptą ponia Danguolė prieš daug metų parsivežė iš Švedijos, kai pas mus avokadai dar nebuvo tokie populiarūs. Šis receptas prigijo – jis gražiai atrodo ant stalo, jam nereikia ypatingos serviruotės, nes viskas dedasi į avokado lukštą.
Išvykusi į ekskursijas Lietuvoje ar svečioje šalyje D. Bakutienė stengiasi paragauti tų šalių patiekalų, nors prisipažįsta – šikšnosparnio ar tarakonų neišdrįstų įsidėti į burną.
Bet jei reikėtų pagal svarbą surikiuoti savo pomėgius, valgio gaminimas jai būtų eilės gale, nes pirmąsias pozicijas užimtų menai: dabar – keramika, anksčiau – papuošalų gamyba, tapymas, siuvinėjimas karoliukais, vilnos vėlimas.
Šioje srityje idėjų ji semiasi pas pažįstamus tautodailininkus, žiūri videopamokas.
D. Bakutienė pripažįsta: šiems jos pomėgiams reikia nemažai laisvo laiko – poros valandų tam neužtenka, kartais tenka prasėdėti visą vakarą iki pat vidurnakčio.
"Bet tam man negaila laiko. Šie užsiėmimai mane ramina. Jie man – ir relaksacija, ir meditacija, viskas kartu", – sako pedagogė, anksčiau į molį žiūrėjusi gana kreivai, o dabar be jo negalinti.
Anksčiau ji ir sau, ir dukroms iš iškarpų pasiūdavo rūbų. Būdavo, penktadienį susikerpa, o pirmadienį jau ateina į darbą pasipuošusi nauju drabužiu.
"Man šie užsiėmimai kur kas mielesni už valgių gaminimą", – prisipažįsta.