Naujausios
Verslo pagrindas – pastovumas ir atkaklumas
Inga ir Vaidotas Misiūnai Pakruojyje turi parduotuvę, apie kurią žino ir šiauliečiai. Čia naudotų ar naujų, nekondiciniais vadinamų baldų, namų apyvokos daiktų ar net antikvaro važiuoja pirkti ir iš kitų miestų. Verslo sėkmę lygumiečių porai lėmė pastovumas ir sunkus darbas.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
„Vokiečių krautuvė“ yra lygumiečių
Buvusioje Pakruojo duonos kepykloje įsikūrusią individualios V. Misiūno įmonės parduotuvę pakruojiečiai vadina vokiečių krautuve. Čia prekiaujama naudotais daiktais ar nekondicėmis laikomomis prekėmis iš Vokietijos, o parduotuvės savininkai Vaidas ir Inga Misiūnai iš Lygumų.
Kartą per mėnesį Vaidotas sėda prie vilkiko vairo ir leidžiasi pas tiekėjus Vokietijoje. Čia iš vietinės butų kraustymo tarnybos atsirenka „prekes“ – tai, ką buto savininkas nurodė tai įmonei išvežti.
Po kelių dienų Vokietijoje pakrautas vilkikas jau suka į Pakruojį. Čia verslininko ir jo žmonos Ingos laukia sunkus darbas – daiktus iškrauti į sandėlį, paruošti pardavimui, išnešti į prekybos salę. Verslininkai šio darbo imasi patys.
„Po tokių darbų vakare – pirtelė ir vėl viskas gerai“, – optimistiškai nusiteikęs V. Misiūnas, savo įmonėje atliekantis ne tik vadybininko, bet ir vairuotojo, krovininių automobilių remonto meistro pareigas.
Verslo ritmu Ingos ir Vaidoto gyvenimas sukasi jau aštuoniolika metų. Lygumuose gyvenantys sutuoktiniai sako ėmęsi nelengvo, daug fizinės ištvermės reikalaujančio verslo, tačiau jo atsisakyti kol kas neketina.
„Iš tokio verslo turtų nesusikrausi, bet pragyventi galima“, – šypsosi I. Misiūnienė, be pardavėjos pareigų atliekanti dar ir buhalterės darbą.
Tiekėjas tapo verslo partneriu
Apie savo verslą mechaniko specialybę turintis Vaidotas pradėjo galvoti atsisakęs traktorininko darbo Lygumų žemės ūkio bendrovėje. Inga tuo metu nedirbo, augino jųdviejų mažamečius sūnų ir dukrą.
Pirmas žingsnis į verslą buvo tuo metu pats populiariausias – atsivežti prekių iš Rusijos, jas parduoti turguje. Prasidėjus muitų sistemai toks verslas tapo nebepelningas. Tada lygumiečių pora ėmėsi prekybos dėvėtais drabužiais. Tai truko porą metų.
Nors tada dėvėtų drabužių pardavėjų Pakruojyje buvo mažiau nei dabar, o gyventojų ir pirkėjų daugiau, Vaidas neatsisakė išbandyti naujovę – parduoti vieną kitą naudotą baldą, šaldytuvą.
„To mums pasiūlė naudotų baldų tiekėjas,o dabar verslo partneris iš Panevėžio. Jis ir išmokė mus šio verslo. Ilgainiui prekybos dėvėtais drabužiais atsisakėme ir perėjome prie naudotų baldų, technikos ir kitokių namų buities ir dekoravimo smulkmenų prekybos“, – kaip per aštuoniolika metų keitėsi įmonės veikla pasakoja ponia Inga.
O kai paklausiu, kas šiame versle svarbiausia, verslininkė daug nesvarstydama atsako: „Pastovumas“. Tai – apie įmonės veiklą.
Mums prekių siūlė ir kiti tiekėjai, tačiau Vaido sprendimą nulėmė bendradarbiavimas su pirmaisiais tiekėjais ir tai, kad Vokietija – palyginti netolima valstybė.
Verslininkė sako, jog jai smagu, kad jos vyru pasitiki tiekėjai Vokietijoje.
„Vaidas iš anksto suderina atvykimų grafikus valandos tikslumu. Tačiau ne visi vokiečiai yra tokie tikslūs, kaip mes linkę manyti. Būna, kad jie „pamiršta“ prisiimtų susitarimų detales“, – šypsosi I. Misiūnienė, atskleidusi ir įmonės vadovo Vaido savybę – laikytis duoto žodžio ir susitarimų tikslumo.
„Svarbu nenuleisti rankų“
V. Misiūnas sako, kad per visus jo verslo metus buvo ne vienas atvejis, kai sunkumai gniuždė, dirbti neleido sveikata. Vyras dėl stuburo problemų jau buvo sėdęs ir į invalido vežimėlį, bet dėl savo atkaklumo šiandien yra atgavęs darbingumą.
Prieš devynerius metus Vaidotas ryžosi sudėtingai stuburo operacijai. Iki jos kurį laiką gyveno tik vartodamas stiprius nuskausminamuosius vaistus, o judėti galėjo tik sėdėdamas invalido vežimėlyje.
„Po operacijos gydytojai sakė, jog daugiau dešimties kilogramų kelti negalėsiu“, – šiandien anuos laikus prisiminęs juokiasi verslininkas. Tačiau vyras tuo netikėjo, treniravosi ir atkakliai siekė susigrąžinti prarastas jėgas. Tikslą jam pasiekti pavyko, šiandien verslininkas parsivežęs krovinį pats tampa kroviku.
„Prisimenu, po tos operacijos tebebuvau reabilitacijoje, kai žmoną su vairuotoju išleidau parvežti krovinio. Jiems išvykus, po dienos jau nebegalėjau susisiekti su jais telefonu. Paskui paaiškėjo: Lenkijoje juos apiplėšė, atėmė pinigus, telefonus“, – apie vieną po kitos sekusias nesėkmes prisimena V. Misiūnas.
„Dar tebegulėdamas reabilitacijos ligoninėje susisiekiau su giminaičiais, pasiskolinau pinigų ir vėl Ingą su vairuotoju išleidau krovinio. Šį kartą viskas buvo sėkmingai“, – pasakoja pašnekovas.
Dar vieną verslo nesėkmę V. Misiūnui teko patirti dėl vokiečių muitų sistemos biurokratizmo.
„Buvo nemaloni staigmena, kai prieš kelerius metus gavau teismo sprendimą, jog muitinei turiu sumokėti baudą, siekiančią 18 tūkstančių litų, už baldų, gamintų ne Europos Sąjungoje, išvežimą. Nors muitinei buvau pateikęs visus dokumentus, įrodančius tų baldų gamybos vietą, metų pabaigoje ne visi dokumentai buvo pripažinti tinkamais, – apie dar vieną nesėkmę prisimena verslininkas. – Supratau, kad prieš galingą biurokratijos mašiną ne smulkiajam verslininkui stoti. Skirtą baudą įmonei teko sumokėti per kelerius metus.“
„Svarbu nenuleisti rankų, nenusiminti, ištikus nesėkmei ar kokiai sveikatos bėdai. Versle – kaip gyvenime – būna ir pakilimų, ir nusileidimų, tačiau reikia atkakliai judėti į priekį ir pavyks įstoti į buvusias vėžes“, – savo nuostatas atskleidžia įmonės savininkas V. Misiūnas.
Vaikai tėvų pėdomis nepasuko
Ėmęsi verslo, Misiūnai ne tik sau susikūrė darbo vietas. Šiandien jų įmonėje dirba dar du žmonės.
I. Misiūnienė neslepia, jog įmonės veikla nesusižavėjo jų atžalos. Verslininkės žodžiais, dabar jau suaugę sūnus Mindaugas ir dukra Milda pasirinko kitus kelius: dukra tapo pedagoge, sūnus – spaustuvės darbuotoju.
„Jie nebuvo lepinami, vasaros atostogų metu dirbdavo kartu su mumis. Matė, kaip sunkiai versle uždirbami pinigai“, – apie savo vaikus pasakoja ponia Inga, jiems nuo mažens leidusi pažinti smulkiojo verslininko duonos skonį.
„Šiandien yra lengviau nei pradžioje, kai pirkome pastatą parduotuvei, ėmėme paskolas. Tačiau nežiūrint to, dienos pabaigoje uždarę parduotuvę neliekame be rūpesčių. Verslui tenka vos ne visa para, išskyrus valandas miegui“,– pasakoja parduotuvės savininkai, pelnę ne vieną padėką už pagalbą nukentėjusiems gaisre, renginių rėmimą.
Autorės nuotr.
PIRKINYS: Buvusi kepykla – vienas sėkmingiausių Vaidoto ir Ingos Misiūnų pirkinių savam verslui plėtoti.