Naujausios
Vienkiemio oazėje
Kelmės apylinkių seniūnijos Kušleikių kaime įsikūrusi Irmundos ir Arvydo Barkų sodyba – toli nuo triukšmo ir minios kaimynystės.
Buvę šiauliečiai pasirinko ramybę vienkiemyje. Po truputį sodyba prisipildė ramybės netrikdančios gyvybės: ožkų, paukščių.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Nuo asfalto - prie žemės
Irmunda ir Arvydas Barkai – tikri miestiečiai. „Esame nuo asfalto, mieste gimę ir augę. Aš iš viso kaimo nebuvau mačiusi“, – pasakojo pedagoge Šiauliuose tebedirbanti, bet kaime jau treji metai su vyru Arvydu gyvenanti Irmunda Barkienė.
Maždaug prieš 13 metų draugai parodė Barkams kampelį netoli Kelmės, Kušleikiuose. Patiko atsiveriantys vaizdai. Iš pradžių šeima dar bandė derinti gyvenimą ir darbą mieste bei naujuose namuose. Bet buvo sunku, reikėjo rinktis.
„Išvažiuodavome visai darbo savaitei, sodybą žvėreliams palikę, o grįždavome savaitgaliui. Teritorija buvo vaizdinga, bet labai apleista. Teko nuo asfalto pereiti prie žemės, daug tvarkytis. Po hektarą sodybos esame pasidaliję su savo augintiniais“, – pasakojo Arvydas Barkus, rodydamas sunkiai akimis aprėpiamus plotus.
Mekenantis ir kudakuojantis ūkis
Naują gyvenimą Kušleikiuose Barkai pradėjo nuo pirtelės statybos, vėliau iškilo ir kiti reikalingi pastatai. Pasodino vaismedžių ir medelių. Pradėjo auginti daržoves savo stalui. Prieš trejus metus vienkiemyje apsigyveno nuolat.
Kaimo gyvenimą pasirinkę buvę miestiečiai nusprendė laikyti ir gyvulių, paukščių. Irmundos ir Arvydo Barkų sodyboje yra ir kudakuojančių, ir mekenančių gyvybių. „Bandome ūkininkauti“, – šypsojosi šeimininkai.
Karvės laikyti Barkai nesiryžo – miestiečiams rodėsi baugu prižiūrėti didelį gyvulį. Įsigijo porą ožkų iš Kuršėnų ir Verpenos. Dabar ožkų – jau keturios: ir su skambaliukais, ir su barzdomis. Šeimininkė ne tik išmoko ožkas melžti, bet ir suspaudžia gardų ožkų pieno sūrį su peletrūnais. Ožkos – pieningos. Iš ryto ir vakare primelžia po du su puse litro pieno. „Penki litrai – ne taip ir mažai tokiam nedideliam gyvulėliui atiduoti“, – sakė Irmunda Barkienė.
Savo augintiniams Barkai yra davę vardus. Aštuoniolikos vištų būriui, tarp kurių yra ir keturios bendravardės ginkūniškės, vadovauja gaidys Jeronimas. Modė, Margė, Sniegė ir Orka – taip pavadintos ožkos.
Ateityje Barkai ketina laikyti ir avių, šeimininkė norėtų dar ir poros ožkyčių. Tačiau Arvydas Barkus juokauja: „Jei dar ožkų padaugės, būsiu priverstas melžimo aparatus pirkti“.
Miesto į kaimą jau nebekeistų
Irmunda ir Arvydas Barkai tvirtino, jog jau susidraugavę su kaimu, savo vienkiemio nebekeistų į miestą.
„Viskas čia savo ir sava. Ir patogumų užtenka, kaip ir mieste. Šiauliuose gyvenome patogiame bute, ir vienkiemyje įsirengėme būtinus patogumus – vidaus tualetą, vonią. Bet mieste niekuomet nebūtume gyvenę tokios nuostabios gamtos apsuptyje. Man čia gražu ir vasarą, ir žiemą – ištisus metus“, – sakė Irmunda Barkienė.
Šį pavasarį pirmus metus Barkai pasisodino didesnį daržą. Užaugs savo daržovių. Kaip ant mielių kyla broileriai. Turės ir paukštienos. Vištos prideda kiaušinių.
„Kaip ir nieko netrūksta“, – šypsojosi Kušleikių vienkiemio šeimininkai Irmunda ir Arvydas Barkai.
Autorės nuotr.
ŠEIMININKAI: Kušleikių vienkiemyje gyvenantys Irmunda ir Arvydas Barkai tvirtino niekuomet savojo vienkiemio į miestą nebekeistų.
ŪKIS: Barkų vienkiemyje hektaras ploto skirtas augintiniams: ožkoms, paukščiams.
LEVANDOS: Barkai savo vienkiemyje užsiaugina ir daržovių, lysvėje gražiai žydi levandos.