Viešbučiui pagailėta aro žemės

Viešbučiui pagailėta aro žemės

SKAITYTOJAI KREIPIASI

Viešbučiui pagailėta aro žemės

Kelmės centre keletą namų nupirkęs, o vieną jau ir nugriovęs verslininkas norėtų statyti viešbutį. Bet dėl netvarkos miesto centre verslininką auklėję Tarybos nariai pagailėjo trūkstamo aro žemės.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Rašė skundus dėl netvarkos

Į redakciją kreipėsi UAB „Assula“ direktorius ir savininkas.

„ Kritikavote mus dėl netvarkos miesto centre. Ir vienas Tarybos narys parašė savivaldybei skundą, kad neprižiūrime pastatų, kad aptverti griuvėsiai, – kalbėjo vyrai. – Jau ketinome griauti senus pastatus ir pradėti viešbučio bei parduotuvės statybą. Bet su netvarka aršiausiai kovoję Tarybos nariai balsavo prieš ir neleido išsipirkti trūkstamų 80 kvadratinių metrų miesto žemės.“

Norėjo išlyginti sklypą

Keletą namų miesto centre, Laisvės gynėjų aikštėje, nupirkusi „Assulos“ bendrovė ketino nugriauti medinius namus, išlyginti sklypą, jame pastatyti naują modernų pastatą, kuriame įsikurtų parduotuvė ir viešbutis. Šalia padaryti automobilių stovėjimo aikštelę.

„Jau susiderinome su projektuotojais, su banku dėl pinigų, – pasakojo direktorius. – Pavasarį galėjome pradėti darbus. Paprašėme, kad leistų iš valstybės išsipirkti 80 kvadratinių metrų žemės. Tai niekam nereikalingas kampas Vytauto Didžiojo gatvėje, šalia spaudos kiosko. Prie mūsų turimų sklypų prijungus šitą nepilną arą žemės, būtų išsilyginusi mūsų sklypo konfigūracija.“

UAB „Assula“ prašyme rajono Tarybai įsipareigojo apmokėti visas išlaidas, susijusias su sklypų detaliojo plano parengimo, ir kitas susijusias išlaidas.

Davė ir atėmė

Tačiau jau po rajono Tarybos posėdžio verlininkas sužinojo, kad jo bendrovės prašymas ir patenkintas, ir ne.

Buvo parengti du sprendimo variantai. Vienu būtų visiškai patenkintas „Assulos“ prašymas, kitu sklypas tik išlygintas, tačiau nepadidintas.

Prieš balsavimą Tarybos nariai išsakė savo nuomonę.

V. Šimkūnas teigė, jog sklypų savininkas nesitvarko. Kai bus ką nors padaręs – kelsiąs abi rankas „už“.

P. Račkauskas buvo dar kategoriškesnis. Tarybos narys tvirtino nė nesitikįs, kad savininkas tvarkysis.

P. Beresnevičius siūlė leisti žmogui gražintis, jei tik jis to pageidauja. Jam pritarė ir Z. Mačernius, kuris svarstė, ar nebūtų galima nustatyti protingus terminus sklypo susitvarkymui.

Po ilgų diskusijų rajono Taryba nusprendė pritarti antrajam sprendimo variantui. Sklypą tik išlyginti, bet nedidinti.

„Nei šis, nei tas, – tokiu sprendimu stebėjosi „Assulos“ atstovai. – Pamanėme, jog padarysime gera sutvarkydami miesto centrą. Kelmė neturi viešbučio. Irgi būtų nauda, jeigu jį pastatytume. O už tą arą žemės savivaldybė dar gautų pinigų.

Deja, tiems, kurie sprendė, atrodė kitaip. Keisčiausia, jog mūsų atstovų niekas į posėdį nepakvietė. Gal Tarybos nariams būtų aiškiau...“

Pastatas pasitrauks toli nuo gatvės

Vietoj nuosavos žemės atiduotas valdiškos kampas šiek tiek pagerino, bet neišsprendė situacijos. Sklypo kraštinės išsilygino. Tačiau sklypas trim metrais nutolsta nuo gatvės. Pastatą galima statyti ne arčiau kaip trys metrai nuo sklypo ribos.

Taigi, viešbutis gerokai pasitrauktų nuo gatvės. Ne puoštų miesto centrą, o stūksotų kažkur gilumoje. Be to, šiek tiek pritūktų žemės automobilių stovėjimo aikštelei.

„Gali tekti dar kartą atidėti savo planus, juolab, kad tokiuose sprendimuose įžvelgiame kai kurių konkurentų įtaką, – sakė „Assulos“ atstovai. – Nekritikuokite ir nepykite, kad miesto centras nekaip atrodys.“

Viešbučio reikėtų, ar atsipirks – nesvarbu

Paklausti, ar Kelmėje reikėtų viešbučio, rajono Vyriausiasis architektas Vitalijus Kupreščenko ir Savivaldybės administracijos Paveldosaugos, kraštotvarkos ir statybos skyriaus vedėjas Algirdas Kazlauskas tvirtino, jog tikrai reikėtų.

„Man svarbu, kad miesto centre būtų ne šiukšlynas, o graži užstatyta ir sutvarkyta erdvė,“ – sakė V.Kupreščenko.

„Labai geras sumanymas, – sakė A.Kazlauskas. – Naujas statinys papuoštų miesto centrinę dalį, kuri dabar apsmurgusi. Bet nemanau, kad darbai turėtų sustoti dėl keliasdešimt kvadratinių metrų žemės. Juk projektuotojai gali suprojektuoti viską. Nesvarbu kokiame plote. Automobilių stovėjimo aikštelė galėtų būti ir po žeme.“

A. Kazlauskas prisiminė laikus, kai į Kelmę atvažiuodavo pilni autobusai turistų ir triaukščiame sovietiniame viešbutyje pritrūkdavo vietų svečiams.

Jau daug metų viešbučio Kelmėje nėra. Autobusai su turistais į Kelmę dar laikas nuo laiko užsuka. Bet ar būtų toks antplūdis – abejotina.

Ir vargu bau, ar atsipirktų viešbutis su požeminėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis. Todėl natūralu, jog verslininkai nori apsieiti su mažesnėmis investicijomis.

O pagalbos norėjo minimalios – tik vieno aro žemės.

Autorės nuotr.

LŪŠNOS: Nugriovus šiuos miesto centro nepuošiančius namus, ketinta statyti viešbutį ir įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.

DANTYS: Viešbutį ketinančios statyti „Assulos“ bendrovės sklypas įdumba dėl platesnio šaligatvio. Bus pakeistas detalusis planas ir sklypo riba išlyginta šaligatvio sąskaita. Tačiau toks pat plotas nurėžtas nuo bendrovei priklausančio sklypo kitoje pusėje.