Naujausios
SKAITYTOJAI KREIPIASI
Vietoj makaronų – karvė išsimokėtinai
„Man sarmata prašyti nemokamų makaronų, – sakė į redakciją užsukusi vieno Kelmės rajono kaimo gyventoja. – Mano svajonė nusipirkti antrą karvę. Bet neturiu pinigų. Vietoj nemokamų kruopų ir makaronų valstybė kaimo žmonėms galėtų duoti karves išsimokėtinai.“
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Gėda vaikščioti ištiesus ranką
Moteris sakė nenorinti skelbti savo pavardės. Į redakciją užėjusi tik išsilieti. Sunku kaime žiūrėti į tokią neteisybę. Žmonės turi po kelis traktorius. Technika padeda nelegaliai uždirbti pinigų. O jų vaikai kaip paskutinių skurdžių mokykloje gauna nemokamą maitinimą.
Kitas laiko šešias karves – ir jam bėda. Reikia pašalpų, veltui dalijamų kruopų ir makaronų.
„Kaimynai mane durnina. Sako, eik pasibėdavok, ir tu visko gausi, tau priklauso. Bet aš negaliu. Man sarmata prašyti. Atrodo – neteisinga. Juk ne padegėlė esu. Dar turiu namus, žemės gabalą, tvarte – keletą gyvulių. Rūsyje yra bulvių, prikonservuotų ir žalių daržovių. Kai pritrūkstu pinigų duonai, išsiverdu bulvių ir pavalgau.“
Skaitytoja pasakoja nuo vaikystės skurdusi. Gyveno didmiestyje. Jos tėvai girtaudavo. Kartais tekdavo prašyti kaimynų maisto. Bet niekuomet nieko neėmusi veltui. Tai grindis geradariui išplaudavusi. Tai kokį kitą darbelį atlikdavusi. Suaugusi pati ėmė kabintis į gyenimą. Specialiai persikėlė į kaimą, kad bent dėl maisto nereikėtų sukti galvos. Gal sunki vaikystė taip ir sutvarkė jos galvoseną, jog „ubagauti“ nesvarbu iš valstybės ar iš žmonių – paskutinis reikalas.
„Nusmukęs“ gyvenimas
Moteris pasakojo anksčiau gana gerai gyvenusi. Abu su vyru turėję darbo. Pasistatę namą, nusipirkę baldus. Tik per pastaruosius keletą metų jų gyvenimas smuko. Ji tapo neįgali. Vyras prarado darbą.
Dabar gyvena iš 264 litų jos neįgalumo pašalpos. Ir dar reikia mokėti anksčiau paimtą paskolą. Pinigų vos užtenka paskolai ir mokesčiui už elektrą. Tiesa, dar turi karvę. Kai atsiveda ir daugiau duoda pieno, šeimai karvutė uždirba dar tris šimtus per mėnesį. Kai pradeda trūkti, gauna du šimtus, paskui – tik šimtą. „Dabar karvė porai mėnesių visai užtrūks, nežinau, ką reikės daryti,“ – kalbėjo skaitytoja.
Tačiau ji įsitikinusi, jog badu tikrai nemirs. Kils finansinių sunkumų, karvė atsives, vėl pradės parduoti pieną, bėdos išsispręs.
„Kad taip gaučiau išsimokėtinai nusipirkti antrą karvę, – garsiai svajoja. – Jau pieno būtų daugiau. Mėnesio pajamos padidėtų keliais šimtais litų. Kaimo žmonėms vietoj pašalpų ir nemokamų kruopų valstybė galėtų duoti išsimokėtinai nusipirkti po keletą karvių. Tegu rūpinasi gyvuliu, parduoda pieną, turės ir maisto, ir pinigų.“
SVAJONĖ: Kelmės rajono gyventojos svajonė išsimokėtinai įsigyti antrą karvę, jos manymu, galėtų ir kitiems kaimo gyventojams tapti gelbėjimosi ratu nuo skurdo.
Autorės nuotr.