Naujausios
Vietoje karvės – dvylika ožkų
Janaučiuose gyvenanti Valerija Fležinskienė, atsisakiusi karvių, bet nenorėjusi likti be pieno, dabar laiko dvylika ožkų.
Kol dar sveikata leidžia, moteris ir toliau ketina laikyti ne tik ožkų būrį, bet ir paukščių, kiaulių. „Savi kiaušiniai, pienas, mėsa – sveikiausi ir skaniausi“, – tvirtino.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
„Kad labai jau malonūs gyvuliukai...“
Janaučiuose, netoli Kelmės, gyvenanti Valerija Fležinskienė pasakojo, jog ir anksčiau, kai dar laikė karvių, visuomet turėdavo ir po vieną kitą ožkytę. „Kad labai jau malonūs gyvuliukai... Negalėdavau be ožkyčių. Ir negaliu“, – šypsojosi moteris.
V. Fležinskienė, kilusi iš Stulgių krašto, Išlynų, šalia dabartinių namų neturi savos žemės ir gyvuliams reikalingų pievų, ganyklų.
„Karvių į Stulgius juk nenuvesi. Vienu metu Janaučiuose nuomojomės ganyklas, bet dabar ir tų nuomojamų plotų nebeliko. Dauguma savo žemes pardavė. Be to, prižiūrėti karvę reikia nemažos sveikatos. Todėl ir perėjau prie ožkyčių“, – pasakojo moteris.
Nenorėjo su stiklainiuku po Janaučius vaikščioti
Auginti nemažą būrį ožkų Valerija Fležinskienė nutarė pirmiausia todėl, kad, jos teigimu, nenorėjusi su stiklainiuku po Janaučius vaikščioti ir ieškoti, kur iš kaimynų nusipirkti pieno. Be to, moters teigimu, vis mažiau aplinkinių žmonių ir patys karves laiko.
„Turiu savo ožkų, pieno užtenka ir atsigerti, ir varškės nutraukinti, ir sūrį suspausti. Kai ožkos ožkiukų atsiveda, pieno ir po du su puse, ir po tris litrus duoda. Nesistengiu per daug iš vaikiukų pienelio atimti, neskriaudžiu mažyliu, visi pasidalijame. Šiemet vieną ožiuką pasipjovėme, kitą padovanojau biednam žmogui“, – įvairiapusę ožkų naudą gyrė V. Fležinskienė.
Ožkas moteris pirko iš skirtingų rajono vietovių, kad banda būtų įvairesnė, sveika. Įsigijo ir veislinį ožį.
Priežiūra – nesudėtinga
Ožkas prižiūrėti, pasak Valerijos Fležinskienės, nėra nei labai sunku, nei sudėtinga. Tačiau priežiūra – nuolatinė, nepaliksi gyvuliukų nė dienos.
Ožkoms žiemą tinka iš savo pievų nuo Stulgių parvežami rulonai šieno, vasarą – žolė. Ožkos mielai graužia burokus, mėgsta palaižyti druskos.
„Dažnas stebisi ir manęs klausia, kodėl aš tiek ožkų laikau. Bet aš, nuo mažens prie gyvulių pripratusi, negaliu kitaip. Ir dirbdama be gyvulių negyvenau. Turėjau karvių, po vieną kitą ožkelę. Neišmanyčiau, ką reiktų veikti, jei nieko gyvo šalia manęs nebūtų?“ – svarstė moteris.
Kol dar sveikata leidžia, Valerija Fležinskienė turi ir vištų, ir žąsų, ir kalakutų. Vieną kiaulę paskerdė anksčiau, dar dvi dideles pasiliko.
„Viskas savo: pienas, kiaušiniai, mėsa. Niekuo nesiskundžiu“, – šypsojosi V. Fležinskienė.
Autorės nuotr.
OŽKOS: V. Fležinskienė ožkas ir ožį pirko iš įvairių rajono vietų, kad banda būtų įvairesnė, sveika.
PIENAS: Valerija Fležinskienė ožkas laiko pirmiausia dėl pieno, kad nereiktų su stiklainiuku po Janaučius vaikščioti ir ieškoti, kur pieno iš kaimynų nusipirkti.