Naujausios
Iš redakcijos pašto
Visuomenės tarnas pralaimėjo
Pakruojo valdžios vyrai ir moterys neretai nuogi krenta į dilgėles arba – ieško to, ko nepametę.
Nutylėti – reiškia tylėti
Praeitais metais redakcija gavo rajono vicemero Romo Medzvecko raštą, kuriame jis prašė patikslinti ir paneigti informaciją, kuri buvo išspausdinta „Pakruojo krašto“ publikacijoje „Valdininkams – automobiliai, ugniagesiams – šnipštas“. Rašinyje aiškinamasi, kodėl rajono Taryba nebuvo informuota apie dokumentus dėl automobilio Pakruojo ugniagesiams.
R. Medzveckas reikalavo, kad redakcija paneigtų parašytą teiginį, jog jis posėdyje išsakė savo požiūrį „nelaukdamas, kol jam bus suteiktas žodis“.
Ar pasaulio pabaiga – R. Medzveckas kalbėjo paprašytas ar nepaprašytas, nes pasakė tai, ką pasakė? Pasirodo – jam tai buvo labai svarbu.
Redakcija privalo patikslinti arba paneigti neteisingą arba netikslią informaciją, kai apie tai sužinoma. Šiuo atveju buvo galima ir nieko netikslinti arba paneiginėti, nes netikslumas buvo nežymus, o ponas vicemeras – ne koks kiemsargis, o viešas asmuo, o tokiems ponams galioja viešojo asmens kritikos ribos, kurios daug platesnės, nei rašant apie oficialių pareigų neužimantį asmenį.
Tačiau redakcija patikslino, parašydama, kad R. Medzveckas pasisakė ne savo noru, o merės paprašytas.
To R. Medzveckui buvo negana. Todėl skundas nukeliavo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai.
Ten susipainiota, nes iš skundo nebuvo aišku, ko tiksliai nori pareiškėjas. Sprendimas buvo atidėtas. Iš papildomai gauto vicemero rašto Komisija ir redakcija išsiaiškino, kad R. Medzveckas dar prašo patikslinti tą publikacijos vietą, teigiančią, jog jis atsisakymą perimti Priešgaisrinei tarnybai skirtą automobilį nutylėjo.
Redakcija Komisijai surašė detalų raštą, paaiškinantį, kad ponas ieško to, ko nepametęs.
Paaiškinta žodžio „nutylėti“ prasmė ir tai, kad apie automobilio problemą vicemeras negalėjo nežinoti. Todėl nagrinėjant ginčytiną klausimą privalėjo Tarybos nariams pateikti visą jam žinomą informaciją. Jeigu jis to nepadarė, t.y. nutylėjo, vadinasi, elgėsi nesąžiningai ir nekompetentingai.
Redakcija komisijai pateikė pluoštą dokumentų, liudijančių, kad R. Medzveckas su šia situacija buvo susipažinęs ir gerai informuotas.
Komisija, papildomai išnagrinėjusi R. Medzvecko raštus bei pateiktą redakcijos medžiagą, nusprendė, kad „Pakruojo kraštas“ nepažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso reikalavimų.
Patiria fiasko
Pakruojo valdininkai nuolat atakuoja redakciją, bet nuolat patiria fiasko. 2013 metais Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija atmetė merės Astos Jasiūnienės skundą dėl publikacijos „Skęsta pamarys, skęsta Degučiai“.
Žurnalistų etikos inspektorė nagrinėjo Tarybos nario Algirdo Vepšto skundą dėl laikraščio žinutės „Pakruojo savivaldybėje ieškoma korupcijos“.
Tarnyba išnagrinėjusi skundą paaiškino, kad viešojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta būtų, yra leistina. A. Vepšto skundas pripažintas nepagrįstu.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atmetė ir UAB „Pakruojo šiluma“ direktoriaus Jono Bumelio skundą, kuriam nepatiko publikacija „Kodėl Pakruojis tapo brangiausios šilumos įkaitu?“.
Draugiškas patarimas
Ką galima Pakruojo galvoms patarti? Kaip kovoti, jei nekovojant rankos niežti? Skaityti įstatymus, nagrinėti Lietuvos teismų praktiką, Aukščiausiojo Teismo senato nutarimus ir etc. arba pasiieškoti kompetentingesnių parankinių. O geriausia – iš padebesių nusileisti ant žemės, nes dirbat visuomenei, vadovaujat savivaldos institucijoms, o ne privačioms kontorėlėms. Jūs, ponai ir ponios, tarnaujat visuomenei!
Ir dar primename – teisės aktai draudžia žurnalistus persekioti už kritiką ar trukdyti jų darbui.
„Pakruojo krašto“ redakcija
SKUNDAS: Rajono vicemeras Romas Medzveckas redakciją skundė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai.