
Naujausios
Žagarės biblioteka paminėjo 80-metį
Joniškio Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos Žagarės filialas paminėjo 80 metų sukaktį. Bibliotekos aštuonių dešimtmečių gyvavimo istorija permaininga: per Antrąjį pasaulinį karą ji buvo išgrobstyta ir nuniokota, kurį laiką turėjo rajoninės bibliotekos statusą, vėliau virto filialu, kelis kartus kraustėsi iš vienų patalpų į kitas. Dabar biblioteka vis daugiau skiria dėmesio informacinėms technologijoms, skaitytojų ieškoma organizuojant įvairius susitikimus, knygų pristatymus kolektyvuose.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Sveikinimai ir apdovanojimai
Jubiliejiniame renginyje Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos direktorės Jovitos Šimkevičiūtės padėkos raštus Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Eglė Šukienė už bendradarbiavimą įteikė Žagarės gimnazijai, Socialinių paslaugų centro Globos skyriaus bendruomenei, už nuoširdų darbą – Žagarės filialo vedėjai Aušrai Jonuitytei ir vyresniajai bibliotekininkei Vitalijai Kurauskienei. Padėkos raštas buvo skirtas ir filmą apie aštuonis bibliotekos gyvavimo dešimtmečius sukūrusiam šviesuoliui Juozui Kazlauskui. Netikėtai jo netekus apdovanojimas bus perduotas artimiesiems, o paties autoriaus, Žagarės kraštotyrininkės Romualdos Vaitkienės ir bibliotekos metraščių pagrindu sukurta dokumentinė juosta, kurioje tekstą įskaitė Brigita Mitrikaitė, pademonstruota renginyje.
Bibliotekininkėms gerus žodžius skyrė valdžios, miesto įstaigų atstovai, kolegės, bičiuliai.
Skaitytoja Valerija Normantienė teigė, kad jai biblioteka yra tretieji namai po savų namų ir buvusios darbovietės – ambulatorijos. O kita skaitytoja Genofija Janušienė dėkojo, kad bibliotekininkės knygų atneša ir į namus.
Bibliotekos gimtadienio renginį užbaigė Sigito Stankūno meninė programa – skambėjo jo dainos, sukurtos pagal lietuvių poetų eiles.
Vienu metu – trys bibliotekos
Žagarės miesto biblioteka buvo įkurta 1937 metų vasarį, bet knygos miestą pasiekė daug anksčiau. Bibliotekos ištakos siekia XIX amžių, kai, 1864 metais uždraudus vartoti lietuvių kalba parašytas knygas, imta gabenti jas iš užsienio.
1907 metais Žagarėje veikė trys bibliotekos: prie klebonijos, D. Naryškino dvaro rūmuose ir mokytojo Antano Vokietaičio įkurta prie Žagarės dviklasės mokyklos. Čia knygos tilpo vienoje spintoje. Daugiausia jos buvo skirtos mokymo reikalams ir savišvietai. Už naudojimąsi mokėti nereikėjo.
Dvaro rūmuose veikusi biblioteka buvo gausi, sukaupta daug literatūros rusų, prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis, bet ja galėjo naudotis tik dvarininko šeimos nariai ir rūmų tarnautojai.
Tarpukariu Žagarėje suintensyvėjus kultūriniam gyvenimui, kūrėsi įvairių organizacijų – skautų, šaulių, Jaunosios Lietuvos – bibliotekėlės ir knygynėliai. Atsirado ir valstybinės bibliotekos poreikis.
Per karą buvo išgrobstyta
Pirmoji valstybinė biblioteka su skaitykla 1937 metais atidaryta S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje. Jos vedėja paskirta Marija Žlabytė Preikšienė.
Per Antrąjį pasaulinį karą Žagarės biblioteka nukentėjo. Buvo apiplėšta, išgrobstytos knygos, sulaužytas inventorius, tačiau 1944 metų rudenį vėl pradėjo aptarnauti skaitytojus. Susibūrę knygos mylėtojai iš gyventojų surinko ir grąžino bibliotekai daugiau kaip pusę karo metu dingusių knygų.
1950 metais, kai Žagarė tapo rajono centru, viešoji biblioteka buvo pertvarkyta į rajono biblioteką. Tuo metu per dieną apsilankydavo vidutiniškai 90 žmonių. 1959 metais panaikinus Žagarės rajoną biblioteka vėl perorganizuota.
Nauji būdai pritraukti skaitytojų
2002 metais iš aljanso „Langas į ateitį“ biblioteka gavo 2 kompiuterius. Nors teko spaustis, kad viskas tilptų, džiaugsmui nebuvo ribų, pagausėjo lankytojų, norinčių pasinaudoti internetu.
Biblioteka kelis kartus keitė patalpas, paskutinį kartą 2005-aisiais perkelta į ambulatorijos antrą aukštą, kuris buvo specialiai jai pritaikytas.
Tuo metu dirbo dvi bibliotekininkės – vedėja Aldona Medžiūnienė ir Stasė Miklošienė. Šiuo metu vedėjos pareigas eina Aušra Jonuitytė, dirba ir dar viena bibliotekininkė – Vitalija Kurauskienė.
Bibliotekininkės pastebi, kad informacinėms technologijoms užimant daugiau vietos kasdieniame žmonių gyvenime, dažnas, namuose turintis kompiuterį ir interneto ryšį, į biblioteką nebeateina.Tad darbuotojos sugalvojo naujų būdų, kaip pritraukti skaitytojų. Pradėti organizuoti knygų pristatymai tam tikrų profesinių švenčių progomis. Taip aplankyti Žagarės medikai, pašto, socialinių paslaugų centro darbuotojai, gimnazijos pedagogai. Po kiekvieno tokio susitikimo biblioteką atrasdavo po keletą naujų skaitytojų.
Pasakas sekė profesijų atstovai
Siekiant vaikus labiau sudominti skaitymu ir knyga buvo sugalvoti renginių ciklai „Pasaką seka profesijos atstovas“ ir „Pasaką seka senoliai“. Vaikams pasakas sekė tuometinis miesto seniūnas Alvydas Urbonas, apylinkės inspektorius Audronis Vaitekūnas, Žagarės ambulatorijos slaugytoja Vanda Karklienė, neįgaliųjų ir pagyvenusių žmonių klubo „Švėtė“ nariai.
Graži draugystė biblioteką sieja su Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos Žagarės filialo Dailės skyriaus mokiniais ir mokytoja Orinta Orlickiene. Jos iniciatyva gyventojai susipažįsta su Žagarės jaunųjų menininkų darbais. Biblioteka draugauja ir su neįgaliųjų klubu „Švėtė“.
2015-ieji Žagarės bibliotekai buvo itin geri metai: pakeisti visi langai, įstatytos naujos durys, gauta daug inventoriaus – šviestuvų, lentynų. Viešosios bibliotekos direktorės Jovitos Šimkevičiūtės rūpesčiu 2016 metais buvo sutvarkyti patogesni laiptai lankytojams.
Autorės nuotr.
Dabar Žagarės bibliotekoje dirba vedėja Aušra Jonuitytė (dešinėje) ir vyresnioji bibliotekininkė Vitalija Kurauskienė.
Skaitytoja Valerija Normantienė sakė, kad biblioteka jai kaip tretieji namai.
Kolegių pasveikinti atvyko ir buvusi bibliotekos Žagarės filialo vedėja Aldona Medžiūnienė (dašinėje).
Nuo 2005 metų iki šiol Žagarės biblioteka veikia ambulatorijos pastato antrame aukšte.