Naujausios
Žymus rabinas iš Žagarės
Paskaitą „Judaizmo pakraipos Musar įkūrėjas, rabinas Izrael Salanter“ skaitęs lektorius, Europos rabinų konferencijos rabinas Kalev Krelin, kurio pranešimą į lietuvių kalbą vertė Ernesta Miksė, pasakojo apie judaizmo atšaką musar – moralinio tobulėjimo ir dvasinės etikos kelią, kurį XIX amžiuje pradėjo iš Žagarės kilęs rabinas Izraelis Salanteris (1810–1883).
Salanteris gimė Žagarės ješivos vadovo, Telšių talmudisto, rabiniškojo teismo galvos (abadu), rabino Zeevo-Volfo ben Arje Lippe (Volfo Lipkino) šeimoje. Nuo 1822 metų mokėsi pas Salantų rabiną Cvi Hiršą Broidą. Iš čia atsirado rabino pravardė Salanteris.
1840–1849 metais I. Salanteris gyveno Vilniuje, vadovavo ješivai ir pradėjo propaguoti musar (hebr. – dorovė) idėjas. 1849 metais persikėlęs į Kauną įkurtoje ješivoje sulaukė nemaža sekėjų, musar tapo sąjūdžiu. Daugelio ješivų studijų programos buvo paveiktos musar idėjų, o Kelmės, Telšių ješivos nuolat jomis vadovavosi. 1857 metais I. Salanteris išvyko į Prūsiją, kur buvo daug musar šalininkų, gyveno daugiausia Kenigsberge (dabar Kaliningradas), ten ir mirė.
Ne apie žmogų ir Dievą, bet apie žmogų ir žmogų
Europos rabinų konferencijos rabinas Kalev Krelin atkreipė dėmesį, kad musar akcentavo pirmiausia etinį judaizmo turinį, stengėsi įveikti žmoguje blogį, dvasiškai jį apvalyti. Jis pateikė konkretų musar krypties mąstymo pavyzdį. Visi sutariame, kad vogti yra blogai, tačiau kodėl? Yra dvi priežastys: pirma, tu darai bloga kitam žmogui, antra – eini prieš Dievo valią. Žmonės supranta, kad elgiasi negerai, bet vis tiek kai kurie tai daro, netgi religingieji. I.Salanteris ieškojo atsakymo, kaip tai pakeisti. Jo esminė nuostata buvo, kad kiekvienas žmogus yra geras. Jei nėra kritinės, labai pavojingos situacijos, tą gerumą iš kiekvieno galima ištraukti.
Jis atkreipė dėmesį, kad ješivose labai daug mokoma, jog žmogus vogdamas ar kitaip blogai elgdamasis eina prieš Dievą, bet per mažai kalbama, kad jis daro bloga kitiems. I. Salanteris sakė, kad tų dalykų reikia mokyti atskirai ir siūlė dorovę (musar) žmonėms perduoti netradiciškai, per meditacijas. Meditacija yra ir malda. Maldoje žmogus kažko prašo, tačiau, jei gerai į ją įsiskaitai, supranti, kad meldžiama ne asmeniškų poreikių išpildymo (pavyzdžiui, pinigų), bet to, kas būtų gera ir priimtina visiems. Tą nuolat kartodamas žmogus suvokia esmę. Pasak rabino K. Krelin, malda yra ne apie žmogų ir Dievą, bet apie žmogų ir kitą žmogų, apie santykį.
Apie parodos idėją
Renginyje buvo uždaryta nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio Žagarės kultūros centre veikusi fotografijų paroda „Žydai dabar“, sukurta bendradarbiaujant Šiaulių Fotografijos namų fotografams ir Šiaulių regiono žydų bendruomenei, leidusi pažvelgti į šiuolaikinį žydų gyvenimą ir jo ryšį su praeitimi.
Šiaulių fotografijos namų įkūrėjas, vienas iš parodos autorių Rolandas Parafinavičius pasakojo, kad idėja kurti Šiaulių žydų portretus kilo 2020 metais, kurie buvo paskelbti Žydų kultūros metais. Iniciatyva sulaukė didelio susidomėjimo tarp fotografų, kurių susibūrė gal net daugiau nei buvo žydų bendruomenės narių.
„Portreto žanras sudėtingas. Tam reikia ilgų susitikimų, o gyvename ne Mikelandželo laikais, kai dailininkui būdavo pozuojama ilgus mėnesius ar net metus. Tačiau darbas vyko individualiai ir būtent tas bendravimas buvo esminis kelias, visų sienų ir mitų griovimas, – teigė R. Parafinavičius. – Aš pats gimiau „sovietų pelkėje“, augdamas nieko nežinojau apie žydus, kurie šalia mūsų gyveno ištisus šimtmečius, Lietuvos kariuomenėje tarnavo apie 3000 žydų tautybės karių, kovojusių už laisvę. O aš augau aplinkoje, kur vyresni paaugliai mus mažesnius varydavo erzinti poros netoliese gyvenusių žydų šeimų. Toks buvo santykis.“
Maršrutas ir ekskursija žydų istorijos takais
Už kvietimą atvežti minėtą parodą, žydų atminties puoselėjimą Žagarės kultūros centrui dėkojo Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkė Rasella Galinienė. Taip pat už prisiminimą tų, kurie kažkada Žagarėje gyveno, už išsamią paskaitą padėkos žodį tarė Joniškio rajono mero patarėja Gita Vilčiauskienė.
Vakaro pabaigoje režisierius Jonas Gricius pristatė Žagarės kultūros centro parengtą lankstinuką su maršrutu po svarbiausias Žagarės vietas, susijusias su žydų bendruomene: sinagogų kompleksą, senąją turgaus aikštę, išlikusius žydų namus ir kitus paveldo objektus. Visi norintieji trumpuoju maršrutu galėjo praeiti kartu su gide, buvusia mokytoja Alma Kančelskiene. Ji prieš pradėdama šią ekskursiją prisiminė šviesaus atminimo buvusį Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininką Sanią Kerbelį, su kuriuo susipažino prieš 15 metų, kai jis pirmą kartą pasibeldė į mokyklos duris, domėdamasis jos mokinių atliekamų darbu, tyrinėjant žydų istoriją ir šveičiant jų kapų paminklus, šifruojant ir prikeliant naujam gyvenimui užrašus. Būtent S. Kerbelis buvo paminklo I. Salanteriui, kuris dabar stovi miesto aikštėje, idėjos autorius.
