Naujausios
Žeimelio bendruomenei – išbandymas ambicijomis
Antradienio vakarą į visuotinį neeilinį susirinkimą sukviesta Žeimelio miestelio bendruomenė pasikvietė ir „Pakruojo kraštą“. Vieni nerimavo dėl ketinimų keisti jos lyderius, kiti – kad bendruomenės veikla per menka jog dar spėtų įsijungti į paslaugų centrų rajone steigimo procesą. Tačiau perversmas neįvyko, o jo priežastimi buvo įvardytas ambicijų karas.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Kibirkštį įskėlė registracija
Kas miestelyje pakabino skelbimą apie bendruomenės susirinkimą ir naujos Tarybos bei pirmininko rinkimus, susirinkusieji seniūnijos salėje viešo prisipažinimo neišgirdo, tačiau spėjo, jog tai – ankstesnio susirinkimo pasekmė.
Bendruomenės pirmininko pavaduotoja Daiva Ožalaitė priminė Asociacijų įstatymo dalį, kurioje sakoma, jog tik pati bendruomenė turi teisę spręsti visus reikalus savo viduje ir jokia institucija, ar žmonės iš pašalies neturi kištis į jos veiklą.
Ankstesniame žeimeliečių susirinkime dalyvavusi Vietos veiklos grupės (VVG) vadovė Marija Žiubrienė atskleidė, kad pastaruosius keleris metus Žeimelio bendruomenės įstatai ir pirmininkas nėra registruoti Registrų centre, todėl bendruomenės veikla nėra oficiali.
Ta žinia netruko pasklisti po visą miestelį, sukelti kai kurių žeimeliečių nepasitenkinimą bendruomenės lyderiais. Mat tokia bendruomenė negalinti dalyvauti rajono miesteliuose planuojamų steigti paslaugų centrų įveiklinimo projektų finansavimo konkursuose.
Tačiau bendruomenės iždininkė Zita Balčiūnenė ir pirmininko pavaduotoja susirinkusiems pranešė, kad ši problema jau išspręsta: taryba ir pirmininkas registruoti. Jos paaiškino, jog registracijos kas antri metai, kaip reikalauja įstatymas, neatnaujino, nes tai bendruomenei kainuoja nemenką sumą, o pajamos menkos – tik iš nario mokesčių.
Po tokio paaiškinimo klausimas dėl naujos tarybos ir pirmininko rinkimų nebebuvo keliamas.
Pasigesta informacijos apie veiklą
Į susirinkimus žeimeliečiai pastaruoju metu ėmė rinktis dažniau, kai rajono vadovai ėmė aiškintis bendruomenių galimybes ir pageidavimus steigti paslaugų centrus, kurių įveiklinimui būtų naudojamos europinės lėšos.
Į diskusijas su bendruomenės nariais įsijungė ir kiti miestelio gyventojai, iki tol aktyviau nedalyvavę bendruomenės veikloje.
Kaltinimai dėl per menko aktyvumo dalyvaujant VVG projektinėje veikloje bendruomenės lyderiams pasipylė, kai paaiškėjo, kad jau praėjo paramos etapas, kada bendruomenės galėjo rašyti projektus savo veiklos patalpoms rekonstruoti.
„Žeimelio bendruomenė neturėjo vieningos nuomonės, – redakcijai situaciją komentavo M. Žiubrienė. – Vieną kartą sakė, jog jiems vietos atsiras naujajame daugiafunkciame centre, kitą kartą kalbėjo, jog tos patalpos nebetinka“.
Tačiau bendruomenės lyderiai kalba ką kita: jie nepriima kaltinimų dėl per menko dalyvavimo projektinėje veikloje ir vardijo projektus, kurių dėka nupirko renginių įgarsinimo aparatūrą, elektros energijos generatorių, stalų ir suolų, mobilią sceną, įrengė poilsio aikštelę prie ežerėlio.
Tai girdėdami žeimeliečiai traukė pečiais: „Reiškia buvome suklaidinti. Per mažai informuojate apie projektinę veiklą“.
Pykstasi žmonės, o ne bendruomenės
Kad miestelyje yra nepatenkintų bendruomenės veikla ir pretenduojančių perimti jai vadovavimą, pripažino ir pirmininko pavaduotoja D. Ožalaitė. Jos nuomone, vyksta ambicijų karas.
„Žmonės pykstasi dėl ambicijų arba peilio ir šakutės. Bendruomenė jų neturi, lieka ambicijos. Pykstasi ne bendruomenės, o žmonės. Todėl nuoširdžiai sakau, kurkite dar vieną bendruomenę, mums visiems nuo to tik geriau – renkime projektus, bendradarbiaukime“,– kalbėjo D. Ožalaitė.
Tokį pasisakymą palydėjo plojimai, tačiau pasiūlymas bendradarbiauti ir savotiškai konkuruoti ir liko tik pasiūlymu. Daugumai susirinkusiųjų labiau rūpėjo kur surasti Žeimelyje patalpas paslaugų centrui pradžioje bent registruoti.
„Laikas spaudžia, liko savaitė, turime spėti, jei nenorime likti be nieko“, – ragino seniūnė Vitalija Dobrovolskienė ir čia pat salėje gavusi išvykusių svetur žeimeliečių telefonų numerius, skambino jiems, bandydama susitarti dėl likusių tuščių namų nuomos.
Bent tomis minutėmis atrodė, jog salėje susirinkusiuosius sutaikė bendras tikslas – gauti patalpas projektinei veiklai.
Didžioji viltis – Žeimelio rūmai
Bene didžioji žeimeliečių dalis mano, kad Žeimelio žemės ūkio bendrovei priklausantys kultūros namai, būtų pats tinkamiausias pastatas ir planuojamam paslaugų centrui ir kultūrinei veiklai.
Tačiau dėl jų likimo rajono valdžia su bendrovės bendrasavininku Česlovu Karbauskiu tebeveda derybas.
Rajono savivaldybei atsiųstame pasiūlyme sakoma, jog bendrovė sutinka uždengti pastatui naują stogą ir perduoti jį savivaldybei suremontuotą, o savivaldybė už jį galėtų atsiskaityti dalimis. Nurodoma, jog naujo stogo keitimas kainuotų apie 45 tūkstančius eurų.
Ar šią „dovaną“ priimti rajono savivaldybės Taryba svarstys tik rugpjūtį, o žeimeliečiams atsakymo reikia jau dabar. Todėl susirinkime buvo nuspręsta vykti pas pastato bendrasavininkį ir tartis dėl patalpų panaudos ar pastato dalies perleidimo bendruomenės projektinei veiklai.
Šią užduotį vykdyti bendruomenės aktyvas į pagalbą pakvietė ir seniūnę, kaip viso miestelio gyventojų atstovę.
Autorės nuotr.
DĖMESYS: Seniūnijos salė vos talpino bendruomenės veikla suinteresuotus miestelio gyventojus.
AMBICIJOS: Bendruomenės pirmininko pavaduotoja Daiva Ožalaitė (stovi kairėje) įsitikinusi, kad žeimeliečius skaido ambicijos.
RŪMAI: Zita Čeponienė apgailestavo, kad kultūros rūmai, kuriuos žeimeliečiai statė dirbdami kolūkyje, trunyja tušti, o bendruomenė neturi kur glaustis.