Naujausios
Žeimelio kultūros rūmai tapo nepakeliama našta
Pakruojo rajono taryba, gavusi pasiūlymą priimti dovaną – Kultūros rūmus Žeimelyje, jos atsisakė. Kolūkinių laikų prabangus statinys kultūrai šiandien – per sunki našta ir dabartiniam jo savininkui, ir rajono biudžetui.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Derėjosi ir svarstė
Praėjusią savaitę vykusiame rajono Tarybos posėdyje politikai galutinai apsisprendė iš Žeimelio žemės ūkio bendrovės savininkų nepriimti su sąlygomis siūlomos dovanos – Žeimelio bendrovei priklausančių Kultūros rūmų.
Dviejų aukštų, apie trijų tūkstančių kvadratinių metrų statinys yra dalis bendro komplekso su administracijos korpusu ir sporto sale.
Su pasiūlymu dovanoti Savivaldybei kultūros rūmus į Tarybą kreipėsi Žeimelio žemės ūkio bendrovė.
Rajono meras bei Tarybos nariai dar vasarą buvo susitikę su vienu iš Žeimelio žemės ūkio bendrovės savininkų, apžiūrėjo griūvantį ir dėl netinkamos eksploatacijos irstantį brangų pastatą.
Kurį laiką buvo tariamasi ir svarstoma dėl dovanos: savininkai pastatą siūlė su sąlygomis, politikai derėjosi ir skaičiavo išlaidas būtinam stogo remontui, pastato išlaikymui.
Galiausiai savininkai apsisprendė: rūmai Savivaldybei bus dovanojami su pakeistu stogu, jei Savivaldybė padengs stogo keitimo išlaidas – apie 55 tūkstančius eurų.
Tačiau rajono valdžia, apskaičiavusi pastato išlaikymo, šildymo sąnaudas, dovanos atsisakė. Dovana būtų buvusi per didelė našta ne tik rajono biudžetui, bet ir vietos bendruomenei bei seniūnijai kartu sudėjus.
Žeimeliečiams – skriauda
Viename iš mero Sauliaus Gegiecko susitikimų su bendruomenės atstovais, žeimelietė Zita Čeponienė sakė:
„Kas galėjo pamanyti, kad anuomet dirbdami kolūkyje ir statydami tuos rūmus, juose negalėsime būti? O ir parduodant bendrovės pajus, buvome patikinti, kad tie Kultūros rūmai visada bus mūsų, kad jais galėsime naudotis. Šiandien matome, kad yra kitaip“, – Žeimelio žemės ūkio bendrovės buvusių pajininkų vardu kalbėjo Z. Čeponienė.
Moteris atskleidė esminę bėdą: miestelyje, kur sovietmečiu buvo dveji kultūros namai, dabar neliko nė vienų, o vietos saviveiklininkai dažniausiai priversti tenkintis miestelio daugiafunkcio centro „vaikiška“ scena, kuria dabar naudojasi ir lopšelis-darželis.
„Kultūros namus miesteliui turėti būtų pravartu: esame pasienio rajonas, neretai tenka organizuoti ir su kaimynais latviais bendrus renginius“ – sako seniūnė Vitalija Dobrovolskienė. – Neturėti kultūros namų ir koncertų salės – skriauda miestelio kultūrai ir žmonėms.“
Buvo kultūros šventovė
Senieji miestelio gyventojai dar mena praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje rajono kultūros gyvenimo įvykiu tapusią „Komunaro“ kolūkio kultūros rūmų atidarymo šventę.
Joje koncertavo ne tik vietos saviveiklininkai, moksleiviai, bet ir svečiai iš Latvijos. Nuo tada žeimeliečiai „savo rūmuose“ galėjo matyti šalies teatrų spektaklius, žinomų Lietuvos dailininkų kūrinių parodas, žymiausius ne tik šalies, bet ir visos Tarybų Sąjungos atlikėjus. Gyvenimas Kultūros rūmuose virė.
Senieji žeimeliečiai atmena, kai, atskubėję į rūmus ruošiantis renginiui, kasdienius batus palikdavo prie lauko durų – kad neprineštų purvo ant nublizginto granito ar parketo.
„Čia mūsų Marija“, – taip apie dailininkės Nijolės Vilutytės freską-sgrafitą (daugiasluoksnio spalvoto tinko paveikslą) „Žemynos juosta“ sakydavo senosios miestelio gyventojos.
Šešių dalių 58 kvadratinių metrų kūrinį dailininkė baigė 1986-aisiais.
Profesorius Julius Juzeliūnas, lankydamasis Žeimelyje (savo gimtajame krašte), vieno savo mokinių koncerto metu sakė, kad ši, „tikrąją kultūrą puoselėjanti, šventovė suteikia žmonių dvasiai galimybių pakilti nuo kasdienybės ir žemės rūpesčių ir nerti iki tautinio palikimo gelmių“.
Statyba truko dešimtmetį
Žeimelietis Rimas Motvieka – vienas iš šio komplekso statybų vadovų. Jo atmintyje komplekso statybos istorija – nuo sklypo parengimo iki pabaigtuvių.
„Kur dabar šis kompleksas, anksčiau buvo žvyrduobės. Užlygino kolūkio „stalinecas“ ir prasidėjo statybos. Visa statyba vyko kolūkio statybininkų ir technikos jėgomis, tik dėl perdengimo buvo pasamdytas anuomet Lietuvoje turbūt vienintelis buvęs montažinis kranas KOT , – prisiminimais dalijosi R. Motvieka.
„Statyba truko dešimt metų. Kiek čia sudėta pinigų, nervų, jėgų... Gaila žiūrėti: toks turtas, o niekam nebereikalingas“, – apgailestavo buvęs statybų inžinierius.
Septintojo dešimtmečio viduryje pradėtas statyti kolūkio administracijos pastato su sporto sale ir kultūros rūmais kompleksas buvo baigtas 1984-aisiais. Jį projektavo architektas Henrikas Šilgalis.
Kultūros rūmai su 500 vietų žiūrovų sale ir akustine sistema iki šiol yra didžiausia koncertų salė rajone.
Larisos KAZAKEVIČIENĖS nuotr.
RŪMAI: Prieš trisdešimt metų duris atvėrę Kultūros rūmai, su 500 vietų žiūrovų sale, šiandien reikalauja remonto, tačiau tebėra didžiausi rajone.
TURTAS: Buvęs statybų inžinierius Rimas Motvieka viliasi: „Gal po dvidešimt trisdešimt metų kas keisis. O dabar gaila žiūrėti, kaip nyksta turtas".
BENDRUOMENĖ: Žeimelietė Zita Čeponienė (stovi) susirinkime neslėpė apmaudo, kad rūmai nėra atviri miestelio bendruomenei.
„MARIJA": Dailininkės Nijolės Vilutytės „Žemyną“ senosios kartos miestelio moterys vadino Marija.