Žeimelyje – pasaulinio garso žydų rabino pėdsakas

Žei­me­ly­je – pa­sau­li­nio gar­so žy­dų ra­bi­no pėd­sa­kas

Praė­ju­sią sa­vai­tę Žei­me­ly­je (Pakruojo r.) lan­kę­si sve­čiai iš Iz­rae­lio se­no­sio­se žy­dų ka­pi­nai­tė­se su­ra­do pa­sau­ly­je gar­saus ra­bi­no, teo­lo­go ir fi­lo­so­fo Av­ra­ha­mo Ic­cha­ko Ho-Koe­no Ku­ko pir­mo­sios žmo­nos ka­pą. XIX am­žiaus pa­bai­go­je jis aš­tuo­ne­rius me­tus va­do­va­vo mies­te­lio žy­dų bend­ruo­me­nei.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

Lan­kė­si ty­ri­nė­to­jai iš Iz­rae­lio

Žei­me­lie­tė fo­tog­ra­fė La­ri­sa Ka­za­ke­vi­čie­nė, dvi­ra­čiu va­žia­vu­si pro ka­pi­nai­čių kal­ne­lį, at­krei­pė dė­me­sį į ne­ma­ty­tus žmo­nes prie jo.

„Sve­čiai kal­bė­jo žy­diš­kai, o juos ly­dė­jęs gi­das iš­ver­tė. Pa­si­ro­do, is­to­ri­jos ty­ri­nė­to­jai iš Iz­rae­lio iš­siaiš­ki­no, kad Žei­me­lis bu­vo vie­no iš gar­siau­sių XX am­žiaus pir­mo­sios pu­sės žy­dų ra­bi­no Ku­ko jau­nys­tės dar­bo­vie­tė. Žei­me­ly­je pa­lai­do­ta jau­nu­tė mi­ru­si Ku­ko pir­mo­ji žmo­na. Ir is­to­ri­jos ty­ri­nė­to­jai iš Iz­rae­lio at­vy­ko ap­lan­ky­ti jos ka­po“, – pa­sa­ko­jo L. Ka­za­ke­vi­čie­nė.

Žei­me­lie­tei pra­si­ta­rus, kad yra fo­tog­ra­fė, sve­čiai pa­pra­šė juos nu­fo­tog­ra­fuo­ti prie se­no­vi­nio pa­mink­li­nio ak­mens, ant ku­rio bu­vo aiš­kiai ma­to­mi iš­kal­ti žy­diš­ki raš­me­nys.

Is­to­ri­jos ir li­te­ra­tū­ros ty­ri­nė­to­jas iš Iz­rae­lio Sa­lia­mo­nas Epš­tei­nas iš­ver­tė už­ra­šą heb­ra­jų kal­ba: „Ra­bi­no žmo­na Bat-Še­va duk­ra gao­no ra­bi­no Eli­jo Do­vy­do Ra­bi­no­vi­čiaus. Mi­rė 12 ija­ro (5) 649“. Tai yra – 1889 ar­ba 1890 me­tais.

L. Ka­za­ke­vi­čie­nei ži­nia apie prieš šimt­me­tį mies­te­ly­je dir­bu­sį žy­mų žy­dų teo­lo­gą bu­vo nau­jie­na. Nes Žei­me­lio žy­dai bu­vo iš­žu­dy­ti per ho­lo­kaus­tą Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais, o jų bend­ruo­me­nės is­to­ri­ja pri­mirš­ta. Tik fo­to­me­ni­nin­kės sū­nui A. I. Ku­ko pa­var­dė bu­vo gir­dė­ta per pa­mo­kas gim­na­zi­jo­je.

In­for­ma­ci­ją apie gar­saus teo­lo­go pėd­sa­kus mies­te­ly­je L. Ka­za­ke­vi­čie­nė per­da­vė „Žiem­ga­los“ mu­zie­jaus vedėjai Dai­vai Skrups­ke­ly­tei.

Žy­dų is­to­ri­jos pa­mink­lų Lie­tu­vo­je ieš­kan­čius iz­rae­lie­čius ly­dė­jo Kau­no žy­dų bend­ruo­me­nės na­rys, is­to­ri­kas ir gi­das Chai­mas Berg­ma­nas.

Jis re­dak­ci­jai sa­kė, jog S. Epš­tei­nas apie A.I. Ku­ko veik­lą Žei­me­ly­je su­ži­no­jo iš jo uoš­vio, taip pat gar­saus ra­bi­no, au­to­biog­ra­fi­nės kny­gos.

„Ra­bi­nas Ku­kas sa­vo poel­giu pa­ro­dė, kad bu­vo la­bai kuk­lus – Bat-Še­vos pa­mink­lo už­ra­še ne­mi­ni­ma jo pa­var­dė. Nors pa­gal to me­to pa­pro­čius ant mo­te­rų pa­mink­lų daž­niau­siai bū­da­vo nu­ro­do­ma, kie­no duk­ra ir žmo­na čia pa­lai­do­ta“, – sa­kė Ch. Berg­ma­nas.

Žei­me­ly­je pra­si­dė­jo ra­bi­no kar­je­ra

1865-ai­siais Gry­vo­je, Daug­pi­lio (Lat­vi­ja) prie­mies­ty­je gi­męs A. I. Ku­kas re­li­gi­nį iš­si­la­vi­ni­mą ga­vo gar­sio­je Vo­lo­ži­no (da­bar­ti­nė Bal­ta­ru­si­ja) ra­bi­nų se­mi­na­ri­jo­je, ku­rios is­to­ri­jo­je li­ko ži­no­mas kaip vie­nas ga­biau­sių stu­den­tų. Ch. Berg­ma­no ži­nio­mis, bū­si­ma­sis teo­lo­gi­jos au­to­ri­te­tas neap­si­ri­bo­jo vien Tal­mu­do stu­di­jo­mis – sa­va­ran­kiš­kai stu­di­ja­vo vi­są Bib­li­ją, žy­dų bei pa­sau­li­nę fi­lo­so­fi­ją.

Po stu­di­jų tep­raė­jus po­rai me­tų, A. I. Ku­kas bu­vo pa­skir­tas Žei­me­lio žy­dų bend­ruo­me­nės ra­bi­nu. Vos dvi­de­šimt tre­jų ga­ny­to­jas su jau­na žmo­na Bat-Še­va, ki­lu­sia iš gar­saus ra­bi­no, teo­lo­go, ra­šy­to­jo E. D. Ra­bi­no­vi­čiaus šei­mos, at­vy­ko ne į tuš­čią vie­tą.

Tink­la­la­py­je www.žy­dai.lt ra­šo­ma, kad XIX am­žiaus pa­bai­go­je Žei­me­ly­je bei jo apy­lin­kė­se gy­ve­no apie sep­ty­nis šim­tus žy­dų, už­siė­mu­sių pre­ky­ba bei ama­tais. Dar 1862-ai­siais bu­vo pa­sta­ty­ta nau­ja si­na­go­ga, ra­bi­no na­mas. Žei­me­ly­je vei­kė žy­dų mo­kyk­la, bend­ruo­me­nės bib­lio­te­ka, pir­tis, spek­tak­lius sta­tęs vai­din­to­jų bū­re­lis.

Po Bat-Še­vos mir­ties, lai­ky­da­ma­sis rei­ka­la­vi­mo, kad ra­bi­nas pri­va­lo bū­ti su­si­tuo­kęs, A. I. Ku­kas ve­dė ant­rą kar­tą – ve­lio­nės žmo­nos gi­mi­nai­tę.

1895-ai­siais (ki­tų šal­ti­nių tei­gi­mu – 1896-ai­siais –red. past.) jau­na­sis dva­si­nin­kas bu­vo paaukš­tin­tas – pa­skir­tas Baus­kės ra­bi­nu ir su šei­ma pa­li­ko Žei­me­lį.

Tau­ti­nės vals­ty­bės kū­rė­jas

1904-ai­siais A. I. Ku­kas su šei­ma iš­vy­ko į Pa­les­ti­ną, tuo me­tu val­do­mą ang­lų. Pri­si­jun­gęs prie sio­nis­tų, kė­lu­sių idė­ją su­kur­ti ne­prik­lau­so­mą tau­ti­nę žy­dų vals­ty­bę, ra­bi­nas ta­po anuo­me­ti­nio re­li­gi­nio sio­niz­mo for­muo­to­ju.

Ak­ty­viai da­ly­va­vęs Pa­les­ti­nos žy­dų vi­suo­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me, 1919 me­tais A. I. Ku­kas pa­skir­tas vy­riau­siuo­ju Je­ru­za­lės ra­bi­nu. Po dve­jų me­tų iš­rink­tas pir­muo­ju ša­lies žydų aškenazių (gy­ve­nu­sių vi­du­ram­žių Vo­kie­ti­jo­je žy­dų ir jų pa­li­kuo­nių – red. past.), su­da­riu­sių pu­sę gy­ven­to­jų, vy­riau­siuo­ju ra­bi­nu. Juo bu­vo iki mir­ties 1935-ai­siais.

A.I . Ku­kas lai­ko­mas vie­nu iš Iz­rae­lio vals­ty­bės kū­rė­jų, re­li­gi­niu au­to­ri­te­tu. 1988-aisiais Je­ru­za­lės heb­ra­jų uni­ver­si­te­to ru­sų kal­ba iš­leis­ta „Trum­po­ji žy­dų en­cik­lo­pe­di­ja“ jo nuo­pel­nams sky­rė per po­rą pus­la­pių: vien fi­lo­so­fi­nių ir re­li­gi­nių vei­ka­lų A. I. Ku­kas yra pa­ra­šęs ke­lias de­šim­tis.

„Kai ku­rie jo raš­tai, mo­der­nūs tam lai­kui spren­di­mai bū­nant vy­riau­siuo­ju ra­bi­nu iki šiol ty­ri­nė­ja­mi teo­lo­gų ir su­lau­kia dis­ku­si­jų. An­tai tre­čia­ja­me – ket­vir­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je bu­vo iš­ki­lęs klau­si­mas: ar ga­li fut­bo­lo var­žy­bos vyk­ti šeš­ta­die­nį? Re­li­gi­nė tra­di­ci­ja griež­tai drau­džia ti­kin­tiems žy­dams dirb­ti šeš­ta­die­niais. A.I . Ku­kas žais­ti neužd­rau­dė, ta­čiau šeš­ta­die­nį pre­kiau­ti bi­lie­tais į var­žy­bas ne­lei­do. Tad jie bu­vo par­duo­ti anks­čiau, var­žy­bos įvy­ko. O teo­lo­gai iki šiol gin­či­ja­si – var­žy­bos bu­vo leis­tos ar ne?“ – re­dak­ci­jai pa­sa­ko­jo Ch. Berg­ma­nas.

La­ri­sos KA­ZA­KE­VI­ČIE­NĖS nuo­tr.

AT­RA­DI­MAS: Is­to­ri­jos ir li­te­ra­tū­ros ty­ri­nė­to­jas Sa­lia­mo­nas Epš­tei­nas se­no­sio­se Žei­me­lio žy­dų ka­pi­nė­se su­ra­do vie­no iš Iz­rae­lio vals­ty­bės kū­rė­jų, teo­lo­go ir fi­lo­so­fo Av­ra­ha­mo Ic­cha­ko Ho-Koe­no Ku­ko žmo­nos ka­pą.

UŽ­RA­ŠAS: Dau­giau nei prieš šim­tą dvi­de­šimt me­tų iš­kal­tas Bat-Še­vos ant­ka­pio už­ra­šas heb­ra­jų kal­ba te­bė­ra aiš­kiai įskai­to­mas.