Žemdirbiai dalijosi rudens gėrybėmis

Žemdirbiai dalijosi rudens gėrybėmis

Žemdirbiai dalijosi rudens gėrybėmis

Praėjusį penktadienį Kauno Laisvės alėja tapo ištisa visos Lietuvos žemdirbių susibūrimo vieta: prekystaliai lūžo nuo derliaus gėrybių ir įmantrybių, amatininkai siūlė savo prekes, skambėjo dainos ir muzika.

13-ojoje Derliaus šventėje tarp 12 savivaldybių pasirodė ir Kelmės rajonas, kurio kiemelis pripažintas perspektyviausiu ir jaunatviškiausiu.

Dalia KARPAVIČIENĖ

daliak@skrastas.lt

20 litrų moliūgų šiupinienės

Respublikinėje derliaus šventėje Kaune, Laisvės alėjoje, nuo pat penktadienio ryto kūrėsi iš įvairių Lietuvos rajonų suvažiavę žemdirbiai. 12 savivaldybių, tarp kurių buvo ir Kelmės rajonas, įsirenginėjo improvizuotus, savąjį kraštą kuo geriausiai parodančius kiemelius.

Kelmiškių kiemelio pašonėje sustojo į vežimaitį pakinkytas netikras arklys, vežantis bobutę su dieduku, padarytus iš įvairiausių vaisių ir daržovių. Tautodailininkas Mečislovas Ežerskis į stovą kaišė išdrožtas lazdas. Užvenčio seniūnas Zonis Virbalas nieko nelaukęs ėmėsi rišti vantų iš įvairių medžių: liepų, beržų, ąžuolų, taip pat laukinių aviečių –. Susidomėjusiųjų atsirado greitai. Miestiečiai klausėsi seniūno patarimų, kad geriausiai vantas rišti birželio mėnesį, kaip ir kur laikyti, kaip pertis. Vantų rišimą Z. Virbalas derino su dalgio plakimu. „Šventė ilga, taip išsikalsiu dalgį, kad galėsiu grįžęs kieme žolę be vargo nupjauti“, – juokavo.

Pakražančio seniūnijos šeimininkės su Valpainių kaimo bendruomenės pirmininke Dalia Zakariene priešakyje sukosi nesustodamos. Stalas akies mirksniu klojosi rūkytais, saldžiais sūriais, namine, krosnyje kepta duona, bandelėmis ir didžiuliu šakočiu. Kvepėjo lašinukai, žolelių arbata, naminė gira.

Į moliūgą, tapusį katilu su dangčiu, suverstas karštas šiupinys, kurio šeimininkės atvežė net 20 litrų. Ragavusieji gyrė visus patiekalus, tačiau bene labiausiai stebėjosi ir ne visada galėjo atspėti, kuo užtepti sumuštiniai su namine duona. Šeimininkės išdavė paslaptį: reikia lydytus kiaulės taukus gerai išsukti su susmulkintu česnaku, pipirais ir druska. Ant tepinio viršaus labai tinka nedideliais  kvadratėliais supjaustyti vos parauginti arba žali agurkai.

Greta žemaičių – suvalkiečiai

Greta žemaičių kelmiškių – suvalkiečiai iš Vilkaviškio. Kaimynai, kaip ir dera, vieni kitus vaišino savo kraštuose gaminamais patiekalais. Pakražančio seniūnas Alfonsas Sakalauskas iš suvalkiečių gavo dovanų garuojantį dubenį su troškintais kopūstais. Vilkaviškiečiai pelnė draugiškiausio kiemelio vardą.

Vaišingiausiu pripažintas Kauno rajono kiemelis penktadienio šventei artėjant prie pabaigos dar ragino užsukti ir jų skanėstų paragauti. „Kol dar yra ko ragauti ir kol dar yra laiko“, – sakė šeimininkai. Gausiai susirinkusiems šventės dalyviams koncertavo Kauno rajono „Božolė“ choras.

Kūrybingiausiojo titulą pelnė Plungės rajono, išradingiausiojo – Kazlų Rūdos kiemelis. Net aidėjo iš tolo muzikaliausiu pripažintas Kėdainių rajono ir dainingiausiu tapęs Kalvarijos kiemelis. Energijos netrūko energingiausiam  Raseinių rajono kiemeliui. Netikėčiausias, originaliausias kiemelis – Prienų. Prieniškiai surengė „Obuoliados“ pramogavimus.

Kelmės rajono kiemelis pelnė perspektyviausio ir jaunatviškiausio vardą. Ne veltui, koncertuojant Šedbarų kaimo kapelai, kelmiškių delegacija ne tik šoko, bet ir susirinkusiuosius į ratelius kvietė. Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus džiaugėsi, kad visi per šventę buvo linksmi, išradingi, vaišingi, parodė, ką užauginę, ką pagaminti moka, kaip pasiilsi po darbų.

Visoje Laisvės alėjoje maišėsi skirtingų regionų tarmės, juokavimai, muzika. Šurmulys nevargino, tik labiau priminė bičių dūzgėjimą.

Padėkos žemdirbiams

Padėkos žemdirbiams nuskambėjo jau Švento Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, kurioje buvo aukojamos šventos Mišios.

Gausybę gėrybių užauginę žemdirbiai sulaukė padėkų už darbą, kuris tikrai nėra lengvas. Pamoksle buvo teigiama, kad mažai kainuoja tik smulkmenos, niekalai. Visa, kas brangu, turi turėti savo kainą. Jaunimas dažnai darbą įsivaizduoja tik kaip atlygiui skirtą priemonę – „nereikėtų valgyti – nedirbčiau“. Atlygis, žinoma, būtinas, bet jis neturi būti darbo tikslas. Darbu žmogus išreiškia save kaip žmogų, todėl darbas negali būti kančia ar prakeikimas, jis turi būti palaima.

Žemdirbiams, nuėmusiems gerą šių metų derlių, linkėta pajusti pasididžiavimą nuveiktais darbais. O jei kas esąs ne savo rogėse, tegul greičiau meta netinkamą tarnybą, nemėgstamas pareigas, virtusias lažu, ir ieško geriausio užsiėmimo, atliepiančio prigimtį.

Po Mišių gausi dalyvių eisena nuo bažnyčios patraukė link Kauno miesto savivaldybės, iki aikštės, kurioje ir vyko oficialioji šventės dalis, meno kolektyvų pasirodymai.

Eisenos priekyje maršo ritmu žygiavo Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“. Kaune studijuojantys užsienio studentai nešė savo gimtųjų šalių vėliavas. Plevėsavo ir Vilkaviškio, Raseinių, Prienų, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Šiaulių, Kauno, Radviliškio, Kėdainių, Plungės, Biržų rajonų savivaldybių vėliavos. Kelmės savivaldybės vėliavą nešti buvo patikėta kelmiškiui Adomui Pumpučiui.

Šventė – tiltas tarp miesto ir kaimo

Rudeninės derliaus šventės Kaune organizuojamos nuo 2001 metų. Šiemet surengta 13-oji šventė, kurią organizatoriai  vadino tiltu tarp miesto ir kaimo.

Derliaus šventę globojo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyviams ir svečiams buvo perskaitytas jos atsiųstas sveikinimas. Prezidentė linkėjo žemdirbiams poilsio po sunkių ir derlingų metų.

Šventės organizatoriaus  Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas džiaugėsi žemdirbiams dosnia praėjusia vasara ir neblogu derliumi. Pirmininkas linkėjo gražios šventės žemdirbiams, miestelėnas ir svečiams bei sėkmingos prekybos amatininkams.

Lietuvos žemės ūkio rūmų nariai surengė didžiulę sodininkų, daržininkų, kooperatyvų asociacijų, žemės ūkio bendrovių, mėsinių galvijų augintojų asociacijų mugę. Arklių augintojų asociacijos narių iniciatyva svečius džiugino mažasis ponis, kurį pristatė Lietuvos mažųjų žirgų augintojų asociacijos vadovas Jonas Gricius.

Aktyviai šventėje dalyvavo ir jaunimas, įsikūręs po Žemės ūkio rūmų vėliava. Jaunieji ūkininkų ratelių nariai atvežė pirmąsias savo užauginto derliaus gėrybes parodyti.

Šventės dalyvius ir įsvečius sveikino Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, kiti svečiai. Už nuopelnus žemės ūkiui garbės ženklas įteiktas Žemės ūkio rūmų pirmininkui Andriejui Stančikui.

Kilimai – Muzikinio teatro sodelyje

Šiemet, kaip ir pernai, vienoje iš gražiausių Kauno miesto erdvių – Muzikinio teatro sodelyje – įvairiomis spalvomis tiesiog pražydo moksleivių ir studentų sukurti kilimai-paveikslai iš rudens gėrybių: uogų, daržovių, vaisių, javų varpų, kaštonų, lapų ir panašiai.

Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro moksleiviai sudėliojo, nupynė kilimą-karūną. Lietuvos sveikatos universiteto Veterinarijos akademijos, Aleksandro Stulginskio universiteto, Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto jaunimas, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos iš Girionių, Marijampolės kolegijos taip pat neatsiliko, stebino savųjų kilimų raštais bei spalvomis.

Padėka – Kerkasių žemės ūkio bendrovės vadovui

Šventės atidarymo metu įteiktos padėkos šauniausiems, darbščiausiems ir geriausių rezultatų pasiekusiems asociacijų nariams ir rajonų ūkininkams. Seimo padėkas gavo trys žemdirbiai.

Dviem žemdirbiams įteiktos Vyriausybės padėkos.

Žemės ūkio ministerijos padėką gavo ir Kerkasių žemės ūkio bendrovės vadovas Ildefonsas Petkevičius, Marijus Čekavičius, ekologiškai ūkininkaujantis  savo tėviškėje, Skruzdėlynėje.

Žemės ūkio rūmai apdovanojo 7 ūkininkus.

Autorės nuotr.

ĮVERTINIMAS: Kelmės rajono savivaldybės kiemelis pripažintas perspektyviausiu ir jaunatviškiausiu.

LINKSMYBĖS: Šventėje koncertavo Šedbarų kaimo kapela.

EISENA: Žemdirbių ir derliaus šventės svečių eisena, kurios priekyje su maršu žygiavo Kauno pučiamųjų orkestras „Atžalynas“, nusidriekė per visą Laisvės alėją.

KILIMAI: Rudens gėrybės sugulė į įvairiaspalvius kilimus-paveikslus, kuriuos sukūrė studentai bei moksleiviai iš Kauno ir Marijampolės.

MOKYMAI: Užvenčio seniūnas Zonis Virbalas mokė rišti vantas ir plakti dalgį. Susidomėjusiųjų šias senoviniais užsiėmimais, norinčiųjų pabandyti atsirado ne vienas.

ARKLIUKAS: Kelmiškių kiemelio pašonėje pastatytą netikrą arkliuką glostė ne vienas praeivis.