Naujausios
Žemdirbiai kėlė aštrius klausimus
Į paskutinįjį šiemet susirinkimą suėjo ir suvažiavo nemažai rajono žemdirbių.
Žemės ūkio žemės paskirties keitimas, valdų atnaujinimas, miškų įveisimas ir įteisinimas – tai tik nedidelė dalis klausimų, dėl kurių žemdirbiai aktyviai reiškė savo pozicijas, pranešėjams pateikė nemažai klausimų, pasiūlymų ir kategoriškų prašymų.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Įveistas miškas – apleistas plotas?
Kelmės rajone daug įveisiama miškų. Vienoje Užvenčio seniūnijoje miškų įveista daugiau negu visoje Šiaulių apskrityje. Visi įveistieji miškai, ypač pirmieji, sodinti dar 2004 metais, dokumentuose žymimi kaip žemės ūkio naudmenos.
Pasak Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo Juozo Rimkaus, įvairios institucijos įveistus miškus traktuoja skirtingai, savaip. Pavyzdžiui, Žemės fondui tokie miškai – apleisti plotai, nors ir plika akimi matosi gerokai ūgtelėję medžiai. Miškų augintojai dėl tokių traktavimų patiria nemažai nuostolių, nes apleisti plotai apmokestinami 4 procentų tarifu. Žmonės turi išlaidauti nežinia kodėl, ne dėl savo kaltės.
„Dokumentus, įteisinančius miškus, reikia susitvarkyti, nieko nepadarysi. Tačiau žmogus vėl turi mokėti“, – sakė J. Rimkus.
Viešnia iš Vilniaus, Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Mikalauskienė, patvirtino, jog daugeliu atvejų neinventorizuotas miškas iš tikrųjų rodomas kaip apleista žemė.
Kiekvienais metais (šiemet – pirmąsyk) nuo gegužės 20 dienos iki liepos 1 dienos Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje skelbiami preliminarūs apleistų žemių žemėlapiai. Žmogus, įvedęs savo žemės sklypo unikalų kadastro numerį, gali sužinoti, ar jo žemė nerodoma kaip apleista. Jei duomenys nėra tikslūs, žemė – ne apleista, o apsodinta mišku, tinklalapyje nurodoma, kur kreiptis ir ištaisyti klaidą.
Naujovės – po Naujųjų
D. Mikalauskienė informavo apie naujausius teisės aktų pasikeitimus, projektus, susijusius su miško žemės naudmenų įteisinimu, miško paskirties nustatymu tuose plotuose, kuriuose miškas yra įveistas.
Įveisus mišką visame žemės sklype, daugiau negu 90 procentų, privaloma pakeisti žemės paskirtį iš žemės ūkio į miškų ūkio. Daugiausia problemų kyla tuomet, kai miškas įveisiamas gavus leidimą. Ką daryti toliau?
Iki šių metų pabaigos dar galioja teisės aktai, kuriais yra nustatyta, kad miškų ūkio žemės visa paskirtis keičiama rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Jei miškas nėra įveistas visame sklype, gali būti rengiamas sklypų pertvarkymo projektas. Jei miškas buvo įveistas rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, problemų nekyla, paskirtis pakeičiama.
Tačiau leidimai veisti miškus yra išduodami ir nerengiant projektų. Todėl, norint pakeisti žemės paskirtį, pasak viešnios, reikia rengti vos ne detalųjį planą.
„Mūsų tarnyba ne vienerius metus teikė pasiūlymus, kaip supaprastinti ir palengvinti tvarką. Iki Naujųjų bus pakeisti visi teisės aktai, susiję su žemės, planavimo dokumentais. Vyriausybės nutarime bus įrašyta sąlyga, jog tuose žemės plotuose, kuriuose yra įveistas miškas, po miško įveisimo žemės paskirtis bus keičiama arba pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektus (jeigu tokie buvo rengiami), arba pagal miškų žemėtvarkos išdėstymo schemas. Tokiu atveju žemės paskirčiai pakeisti užteks atskiro prašymo Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui“, – sakė Daiva Mikalauskienė.
Nukentėjo apie 50 procentų rajono žemdirbių
Viešnia iš Nacionalinės žemės tarnybos sulaukė daug klausimų.
Žmonės labiausiai piktinosi, jog būdami nekalti, dėl to, kad jiems vietoje įveistų miškų rodomos apleistos žemės, turi gerokai palengvinti piniginę.
Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus sakė, jog nėra metodikos, kaip tiksliai nustatyti apleistus plotus. „Ministras kovo mėnesį pasirašo įsakymą, o žemdirbiai iki liepos mėnesio jau gali pasitaisyti netikslumus. Dieve brangus, kokie „vunderkindai“ per tokį trumpą laiką tuos plotus nustatė? Nesuprantama. Kiek raštų prirašėme, niekas dėmesio nekreipia. Apie 50 procentų rajono žemdirbių dėl nustatytų apleistų plotų nukentėjo“, – piktinosi J. Rimkus.
Tytuvėnų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Valdas Gasiūnas D. Mikalauskienės prašė perduoti visoms institucijoms prašymą tiek žemės, tiek miškų kadastro duomenis sukelti į vieną bazę.
„Niekada žemės kadastras su miškų kadastru „nesiženijo“. O reikia „suženyti“, kad paprastas žmogus nekentėtų. Ir viskas. Nieko daugiau nereikia“, – tvirtino V. Gasiūnas.
Kelmės rajone miškų įveisiama daugiausia
Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vedėjas Robertas Paulauskas teigė, jog Kelmės rajone daugiausia įveisiama miškų, todėl kyla problemų, neaiškumų. Nedaug nuo Kelmės atsilieka Alytaus kraštas.
Įveistų miškų plotai rajone per paramos laikotarpį artėja prie 4000 hektarų – jau galima būtų kurti ir privačią girininkiją.
R. Paulauskas informavo, kaip reiktų elgtis savaime užaugusių miškų savininkams. Žmonės gali rinktis: medžius nukirsti ir pagerinti žemės agrarinę būklę arba mišką įregistruoti teisiškai. Yra ir kitokių galimybių.
Susirinkimo dalyviai teiravosi apie nuobaudas, pažeidus medienos gabenimo taisykles, neteisėtus kirtimus ir panašiai.
Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vyriausioji specialistė Rasa Naprienė pasakojo apie įveistų miškų kontrolę.
Ragino nepamiršti atnaujinti žemės ūkio valdas
Susirinkimo pabaigoje J. Rimkus ragino žemdirbius nepamiršti iki Naujųjų atnaujinti žemės ūkio valdas. Neatnaujinus valdų, gali užstrigti išmokų mokėjimas.
Vedėjas taip pat informavo, jog šio mėnesio 19, 20 ir 21 dienomis bus surenkamos padangos. Ūkininkai į Kelmę, į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę nemokamai gali atvežti po 10 didelių padangų ir po 4 mažas padangas.
Autorės nuotr.
NETIKSLUMAI: Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Mikalauskienė teigė, jog daugeliu atvejų neinventorizuotas miškas rodomas kaip apleistas plotas. Pasak Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo Juozo Rimkaus, dėl to apie 50 procentų rajono žemdirbių priversti mokėti kur kas didesnius mokesčius.
PŪGA: Nors ir siaučiant smarkiai pūgai, praėjusį penktadienį į susirinkimą suėjo ir suvažiavo nemažai žemdirbių. Žmonės buvo labai aktyvūs: pranešėjams pateikė klausimų, pasiūlymų, diskutavo.