Naujausios
Žemdirbiams apie srutas ir kiaulių marą
Praėjusį penktadienį vykęs paskutinis šiemet rajono žemdirbių susirinkimas didelio dėmesio nesulaukė. Susirinkime specialistai supažindino su aplinkosauginiais reikalavimais tręšiant srutomis bei mėšlu, informavo apie prie Lietuvos artėjantį kiaulių marą, patarė, kaip nuo jo saugotis ir panašiai.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Aplinkosauginiai reikalavimai vis griežtėja
Žemdirbių pageidavimu susirinkime dalyvavo ir apie aplinkosauginius reikalavimus kalbėjo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros vyriausiasis specialistas, laikinai einantis vedėjo pareigas Darius Laurinavičius.
Aktualiausiu klausimu žemdirbiams pastarosiomis dienomis D. Laurinavičius įvardijo tręšimą srutomis bei mėšlu. Painiavos įnešė lapkričio 16 dieną pasikeitę srutų, mėšlo tvarkymo aplinkosauginiai reikalavimai. Numatytas terminas, draudžiantis laukus tręšti nuo lapkričio 15 iki balandžio 1 dienos. Dėl meteorologinių sąlygų atskiru įsakymu, įsigaliojusi lapkričio 21 dieną, tręšimas galimas iki gruodžio 15 dienos.
„Tačiau žemdirbiai perskaitė tik vieną įsakymo dalį. Reikalavimas draudžiantis laistyti srutas, mėšlą ant įmirkusios, įšalusios, apsnigtos žemės niekur nedingo“, – sakė Darius Laurinavičius.
Laikinasis Kelmės rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas supažindino su vasarą priimtu žemės ūkio ir aplinkos ministrų įsakymu dėl dirbtinių nepratekamų vandens telkinių – kūdrų – įrengimo bei priežiūros. Iki tol nebuvo kūdrų įrengimą bei priežiūrą reglamentuojančio konkretaus teisės akto. Norintys išsikasti kūdrą, didesnę negu 10 arų, dabar turės informuoti geologijos tarnybą ir derinti su ja darbus.
Pasak D. Laurinavičiaus, yra problemų dėl vandens apsaugos juostų ir zonų, dar gyvuliai girdomi upeliuose, upėse, ežeruose, nors tą daryti draudžiama.
Šiais metais pakeistas pakuotės mokestis – išimtis padaryta šienainio pakuotei, už ją mokėti ūkininkams nebereikia.
Selekcinis mokestis sukėlė sumaištį
Daug diskusijų ir sumaišties sukėlė žemdirbius pasiekusios sąskaitos, raginančios susimokėti selekcinį mokestį ir Lietuvos sėklininkystės asociacijos paaiškinimus, kodėl tą reikia daryti.
Žemės ūkio rūmų savivaldai atstovas Arūnas Bagdonas sakė, jog šis mokestis žemdirbius pasiekė pirmąsyk. 2001 metais Seime buvo priimtas „Augalų veislių apsaugos“ įstatymas, pagal kurį buvo numatytas selekcinis mokestis nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, 2004-ųjų. Tačiau Lietuva išsiderėjo septynerių metų pereinamąjį laikotarpį. „Terminas jau baigėsi, todėl selekcinį mokestį žemdirbiai turi mokėti“, – aiškino A. Bagdonas.
Lietuvos sėklininkystės ir Grūdų augintojų asociacijos, metų pradžioje susitikusios Žemės ūkio rūmų tarybos posėdyje, nustatė mokesčio dydį pagal grūdinių kultūrų hektarą: už rapsus – 18 litų, už javus – 8 litus.
Pavasarį deklaruodami pasėlius, žemdirbiai turėjo įrašyti, kokią sėklą – sertifikuotą ar paprastą – naudoja. Selekcinis mokestis į sertifikuotos sėklos kainą jau yra įskaičiuotas, todėl atskirai jo mokėti nebereikia. Jei sėkla padauginta ūkyje arba įsigyta iš kaimyno, mokestis privalomas. Nuo mokesčio atleidžiami žemdirbiai, pasėję mažiau negu 30 hektarų javų.
Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus siūlė neskubėti sąskaitos apmokėti, bet palaukti termino pabaigos. Gali paaiškėti, kad mokestis neteisingai parengtas.
Apleistų žemių savininkams – dvigubai didesni mokesčiai
Nuo kitų metų svarstomi nauji žemės mokesčių tarifai.
Kiekvienai savivaldybei palikta teisė nustatyti mokesčius. Kelmiškiams mokesčiai, pasak J. Rimkaus, neturėtų labai keistis. Nebent keliais litais daugiau už žemę turės mokėti arčiau miesto gyvenantys žmonės.
Apleistų žemių mokesčių tarifas – dvigubai didesnis.
Žemės ūkio ministerija yra pateikusi apleistų žemių pasiskirstymo žemėlapį pagal palydovo 2010 metais darytas nuotraukas Lietuvos teritorijoje. Kitais metais žemėlapis bus atnaujinamas.
Akivaizdžiai apleistų žemių rajone – 4826 hektarai, arba 7,1 procento bendro žemės ūkio naudmenų ploto.
Lietuvos akivaizdžiai apleistų žemių plotų vidurkis siekia 9,9 procento, tačiau yra labai žemių neprižiūrinčių vietovių. Pavyzdžiu, Ignalinos, Molėtų rajonuose akivaizdžiai apleistų yra trečdalis žemių.
„Ant palydovinių nuotraukų bus „užkelti“ kadastriniai duomenys ir paaiškės, kas apleistų žemių savininkai“, – sakė J. Rimkus.
Kiaulių maras artėja prie Lietuvos
Rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Arūnas Teišerskis informavo, jog iš Latvijos ateina kiaulių maras. Latvija „dovanėlę“ parsinešė iš Rusijos bei Baltarusijos.
Kiaulių marą platina laukinė fauna – šernai. Į tvartus iš miškų maras gali patekti per graužikus, lapes, gali parsinešti ir medžiotojai, gamtos mylėtojai. Kiaulių maro virusas labai gyvybingas – užšaldytas gali išsilaikyti trejus metus.
„Jei kiaulėms kyla temperatūra, užkietėja viduriai, trečią parą jos pradeda vemti tulžimi, tampa apatiškos, buriasi į krūveles, gyvulių papilvę išberia stambiomis raudonomis dėmėmis, galimas kiaulių maras. Užsikrėtusios šiuo virusiu kiaulės beveik šimtu procentų krinta“, – sakė A. Teišerskis.
Kiaulių maro atvejis buvo užfiksuotas praėjusiais metais Jonavoje, bet tik viename komplekse.
Maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas pateikė informacijos ir kitais žemdirbiams aktualiais klausimais.
A. Teišerskis priminė, jog būtina ženklinti arklius, turėti jų pasus. „Čipsai“ nereikalingi arkliams, atvestiems iki 2009 metų liepos 1 dienos.
Autorės nuotr.
AKTYVUMAS: Nors žemdirbių susirinkimuose nagrinėjamos aktualios temos, supažindinama su naujovėmis, į juos atvyksta nedaug žemdirbių.