Naujausios
Žemę kėlė žodis
Minint Žemės dieną ir Pavasario lygiadienį, Pašvitinyje surengtas "Poezijos pavasaris". Renginio organizatorė Laima Černiauskienė džiaugėsi iš penkių rajonų atvykusiais poezijos kūrėjais, kurie savo eiles skaitė gimtąja tarme.
Justina DIKŠAITĖ
pakruojis@skrastas.lt
Tarminio žodžio skonis
Pašvitinyje pirmą kartą surengti poezijos skaitymai kūrėjų tarme eilės. Ypač gerai savo šnektą išlaikiusi Pakruojo poetų klubo „Židinys“ vadovė Edita Kurauskienė. Jos kūryboje tarmiškas poezijos žodis skambėjo ir moderniai, ir įtaigiai.
"Poezijos pavasario" organizatorė L. Černiauskienė pasakojo, kad gimtosios Pašvitinio vietos ir sava šnekta jai labai brangios.
Prieš imdamasi kūrybos gimtąja tarme, moteris ėmėsi kraštotyros – kalbino vyriausius Pašvitinio gyventojus, kurie dar prisiminė seniai išnykusių kaimelių pavadinimus, pamirštus senovinius žodžius.
"Mūsų, rytų aukštaičių patarmės šiaurės panevėžiškių šnekta, palyginus su švelniai, mažybiniais žodeliais šnekančiais dzūkais, yra nedėkinga poetinei kūrybai: galūnės netariamos, kapotas ritmas. Bet norint, galima gražiai tarmiškai eiliuoti ir mūsų šnekta. Juolab, kad tada ir rašytojas ir skaitytojas jaučia tikrą savo žodžio skonį, – savo pamąstymais dalijosi L. Černiauskienė.
Savo eilėraštyje „Pašvitine krašta pėdom“ į skaitytoją sava tarme prabylanti literatų internetinio portalo „Žalia žolė“ moderatorė L. Černiauskienė mini Pašvitinio krašto išnykusių kaimų pavadinimus: „Mana krašta lygumos žalios,/ be kalnu, kalveliu, be ištvinusiu upiu./ Srūv i griovs tiok mažučė upelė: / Juodops, Viršyc dą i Švitėn gi mūsu./ U arimu platybės — be krašta —/ kiškiu pėdom nusėtos mažučės miškelės,/ kelios stirnos kavojes Beržynė,/ dą Pudžiunmėšk, Degima karklalios./ Gerviu pievom garsėj Baltaityne,/ jom i Niūrbala sav ligi valios,/ Grūbos klyk acisveikėt pakilė,/ šauk pavasar į Kviadaru žemė./ Nu gimima artojė žinoje/ Bruverynė, kor Murnika mūrė,/ tiok pradionga Alksnyčė, Šiaudinė,/ i palaidutos sienos Satkūnu./ Pinkevtynė susėsėm pu liepom, / i kvepės da avietėm Šėlios takelė, / bet pareisėm pru užmiršto Ūkė / i Žvirblėns – apkabyt ožala žale...“ – tokia tad laisva, švelni ir tikruoju senovės lietuvių tikėjimu dvelkianti L. Černiauskienės kūryba.
Sava šnekta mieliausia
Pajutę šventinę nuotaiką ir tarminio žodžio skambesį, "Poezijos pavasario" dalyviai ir svečiai džiaugėsi nuostabiu, šiltu energija pulsuojančiu renginiu.
Be L. Černiauskienės Pašvitiniui atstovavo dar du vietos kūrėjai. Savo eiles skaitė ir aktyvus visuomenininkas bei kraštotyrininkas Juozas Mockūnas, kūrėjai iš Šiaulių rajono, Kelmės, Pakruojo, Pasvalio bei Joniškio rajono literatai ir poetas Jonas Ivanauskas.
Jauniausia šventės dalyvė Liveta Plukaitė iš Draudelių įvertinta už meniškiausią kūrybą.
Dešimtos klasės moksleivė pasakojo, kad kartais įkvėpimo pagauta pabunda vidurnaktį ir užsirašo ją pažadinusias eiles. Mergina džiaugėsi, kad jai laiko lieka ir sportui, ir draugams, nes rašyti dažniausia sėda vakare.
Pakilią nuotaiką ir dėkingumą už progą susiburti ir gimtąja tarme prabilti eilėmis susirinkusieji išreiškė atsistodami ir susikibę rankomis traukdami kompozitoriaus Kęstučio Vasiliausko 1989-aisiais sukurtą dainą „Žemėj Lietuvos“.
Autorės nuotr.
PASIEKIMAS: Jauniausia "Poezijos pavasario" dalyvė Liveta Plukaitė apdovanota už meniškiausią kūrybą.
KŪRYBA: Tarmiškai rašyti pradėjusi "Poezijos pavasario" organizatorė Laima Černiauskienė gimtosios šnektos ragina neatsisakyti ir savo kūryboje.
DALYVIS: Rajono literatų renginiuose neretai dalyvaujantis joniškietis poetas Jonas Ivanauskas kalbėjosi apie kūrybą.
BIČIULIAI: Poezijos skaitymuose literatai bendrauja kaip seni geri bičiuliai.