Naujausios
Žemė nusėta kapais
Nuvažiavęs į atokesnę seno nykstančio ar jau išnykusio kaimo vietą gali pamatyti keletą kryžių. Vadinasi, toje vietoje buvo kaimo kapinaitės. Kelmės rajone jų išlikę 75. Į valstybės kultūros paveldo registrą įtraukti senkapiai šiandien saugomi, kad niekas jų neartų ir neardytų. Jų priežiūrai ir sutvarkymui lėšų neskiriama.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Gatvelė iškilo ant senkapių
Užvenčio seniūnijos Girnikų kaimo gyventojas Algirdas Rimkus dirbdamas žemę rado įvijinį žalvarinį žiedą. Radinys priklauso toje vietoje palaidotiems žmonėms. Pasak A.Rimkaus, visa kaimo gatvelė užstatyta ant buvusių senkapių.
Tik praėjusiame šimtmetyje mirusieji laidojami didesnėse kapinėse seniūnijų centruose. Anksčiau kiekvienas kaimas turėjo savo kapinaites. Ilgainiui nykstant kaimams, išmirštant palaidotųjų artimiesiems, kapinaitės nunyko. Ne visuomet žinoma ir jų buvimo vieta. Tik kai kur čia buvus kapinaites primena dar išlikę kaltiniai ir lietiniai kryžiai.
Pavyzdžiui, Sarapiniškių kaime, netoli Dubysos, įkalnėje išlikę dar keletas kryžių. Nedidelis keliolikos arų plotelis paliktas neartas. Aplink dirbama žemė.
Jukniškės kaime esantys senkapiai – kur kas didesni. Jie geriau prižiūrimi, nes šalia dar stovi koplytėlė, kurioje kartais vyksta pamaldos.
Priskiriamos kultūros paveldui
Kaip informavo Kelmės rajono savivaldybės Statybos, komunalinio ūkio ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Algirdas Kazlauskas, senųjų kapinių tvarkymui valstybė lėšų neskiria. Joms suteikta tik teisinė apsauga. Kapinaitės įtrauktos į valstybės saugomo kultūros paveldo registrą. Laikas nuo laiko specialistai pervažiuoja visas registre nurodytas kapinaites, pažiūri, kokia jų būklė, kontroliuoja, kad žmonės jų neartų ir neganytų gyvulių. Kapinaites prižiūri ir seniūnijos.
Kelmės rajone, pasak A.Kazlausko, yra apie šimtas saugomų laidojimo vietų. Nemažai pilkapių. Paalksnių, Akmenių, Perkūniškės, Kuršių pilkapynus tyrinėjo ir aprašė iš Kelmės rajono kilęs archeologas Mykolas Michelbertas, daug vasarų su studentų ekspedicijomis dirbęs gimtajame rajone. Pilkapynai atskleidžia pirmojo – penktojo mūsų eros amžių laidojimo papročius, gyvenseną ir kultūrą.
Į valstybės saugomų kultūros vertybių registrą įtraukti ir 75 Kelmės rajone esantys senkapiai, kai kurie dar vadinami milžinkapiais. Dauguma jų yra laikomi vietinės reikšmės archeologiniais paminklais. Budriūnų senkapiai, vadinami Kapeliais, Vaidatonių senkapiai, vadinami Kapais, ir Papilalio senkapiai laikomi respublikinės reikšmės archeologiniais paminklais.
Prižiūri bendruomenės
Kai kuriose kapinaitėse jau nėra nė vieno kryžiaus, žyminčio laidojimo vietą. Žinoma tik vieta kur nors kalvelėje. Senkapiai nėra kasinėti nė tyrinėti. Galbūt jie įdomūs taps ateinančioms kartoms.
Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė tvirtino, jog muziejaus darbuotojai yra surengę keletą ekspedicijų – apvažiavę dar išlikusias senąsias kaimo kapinaites, jas fotografavę. Muziejininkus labiausiai domino kaltiniai ir lietiniai kryžiai. Tačiau apibendrinančios medžiagos dar nėra.
Kukečių seniūnė Meilutė Masalskienė pasakoja, jog seniūnijoje yra apie 18 senųjų kapinaičių. Pavyzdžiui, Degučiuose yra visas kalnas, kur buvo laidojami šio kaimo gyventojai. Prie „Berkos“ bendrovės yra buvusios senosios Pažvarkulio kapinaitės. Vijurkuose, kur dabar įsikūrusi gyvenvietė, taip pat yra buvusios kapinės. Tai žymi specialus užrašas. Reibiuose senkapių vietą žymi ąžuolai. Kai kur dar išlikęs vienas kitas kryžius.
Seniūnė pasidžiaugė kai kurių bendruomenių iniciatyva. Pavyzdžiui, Lupikų kaimo bendruomenė specialiai rašė projektą, kad gautų bent šiek tiek lėšų sutvarkyti senąsias šio kaimo kapinaites. Jos buvo prižėlusios krūmų. Reikėjo iškirsti, sutvarkyti tą vietą, kur ilsisi mūsų protėviai.
MILŽINKAPIS: Sarapiniškių senkapiuose, vadinamuose Milžinkapiu, dar išlikę keletas kryžių.
Autorės nuotr.