
Naujausios
„Žiemgala“ – prisiminimų keliu
Penktadienio vakarą Pakruojo miesto parke skambėjo trisdešimt žagrės dūžių – regiono folkloro šventė „Žiemgala“ vyko trisdešimtąjį kartą. Šiemetinės programos „Šiomts metų be šių metų“ tema tapo prisiminimai apie praėjusius festivalius, dar dainuojančius ar jau Amžinybėn išėjusius jų dalyvius.
Janina ŠAPARNIENĖ
Folkloro ansamblių nariai, suvažiavę ne tik iš Pakruojo rajono ir Šiaulių apskrities, bet ir kitų regionų, Latvijos, Nepriklausomybės skvere su meru Sauliumi Gegiecku iškilmingai pakėlė Pakruojo vėliavą. Ceremoniją palydėjo Medikonių kaimo kolektyvo „MeDaina“ atliekama sutartinė – linkėjimas sutarti, bendrai nuveikti visus darbus.
„Žiemgalos“ festivalio vėliava ant saviveiklininkų rankų nukeliavo į Pakruojo parko estradą. Čia suplevėsavo drauge su renginyje pasirodančių kolektyvų vėliavomis. O po jų eile festivalio organizatoriai padėjo vieną iš „Žiemgalos“ simbolių – laukų akmenį iš muzikos pedagogo, etnografo, folkloro ansamblių kūrėjo Kazimiero Kalibato gimtojo Vilūnaičių kaimo. Šis akmuo nebe pirmoje šventėje yra kaip atminties, pagarbos ženklas žymiam tautos kultūros puoselėtojui.
Estradoje vienas po kito dainavo, šoko keliolika jubiliejinės „Žiemgalos“ dalyvių kolektyvų, rodydami ankstesnių metų programų dalis.
Liejosi pasakojimai, kokia šventė buvo ką tik užgimusi, kaip ji keitėsi, bėgant metams.
Pirmoji folkloro šventė Pakruojyje 1989-aisiais sutapo su Atgimimu: tuo metu į tautos kultūrą atsigręžė minios žmonių. Kūrėsi etnografiniai, folkloriniai kolektyvai. Lietuviška daina, šokis, senoviniai rateliai ir žaidimai tapo laisvės išraiška. Pirmosios „Žiemgalos“ sutraukdavo būrius ne tik dalyvių, bet ir žiūrovų – pritariančių dainininkams, įsijungiančių į šokius.
Laikui einant, šventė tapo tarptautine – įsijungė Latvijos saviveiklininkai. Pradėtos rengti teminės programos: Joninių, Sekminių, kitos. Keitėsi „Žiemgalos“ vieta – pagrindinis renginys keliavo iš Pakruojo dvaro į miestą ir atgal. Dalis koncertų dar vykdavo Pakruojo rajono seniūnijų centruose, kaimų bendruomenėse.
Keičiantis gyvenimui, ėmė mažėti žiūrovų, liko patys ištikimiausi folkloro gerbėjai.
O saviveiklininkams „Žiemgala“ tebėra vienas iš laukiamų renginių. Neįsivaizduojamų be „Linkavos“, „Pamūšio“, „Sedulos“, kitų ilgamečių Pakruojo rajono folkoro kolektyvų.
Nuo pat pirmosios šventės į Pakruojį tebesuka Baisogalos (Radviliškio rajonas) „Dainoriai“. Nors šiems ištikimiesiems kaimynams, kaip priminė „Žiemgalos“ senbuvė bei viena buvusių šeimininkių Zita Kapučinskienė, renginys kelia ne tik džiugius prisiminimus: per vieną iš švenčių Amžinybėn iškeliavo „Dainorių“ narė...
Autorės nuotr.
Su „Žiemgalos“ vėliava – per Pakruojo centrą.
„MeDainos“ sutartinė – sutarimo, bendro darbo linkėjimas.
Saviveiklininkus lydi lauko akmuo iš Kazimiero Kalibato gimtojo kaimo.
Nuolatiniai šventės dalyviai – seniausio Pakruojo rajono folkloro ansamblio „Sedula“ iš Rozalimo, skaičiuojančio penkiasdešimt pirmus veiklos metus, nariai.
Pamūšietė, dviejų ansamblių įkūrėja ir viena vadovių Zita Kapučinskienė (dešinėje) šventėse – nuo pačios pirmosios „Žiemgalos“.