Naujausios
Žygeiviams priminta šalies istorija
Apie 380 dalyvių iš visos Lietuvos žygyje „Pergalių ir kovų keliais“ pakartojo 1919 metų Lietuvos kariuomenės kovų kelią, išvaduojant Radviliškį iš bermontininkų kariuomenės. Šiųmetis, ketvirtasis, žygis vyko kitaip. Žygeiviai startavo Radviliškyje, po mūšio prie senojo malūno rekonstrukcijos.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Pagerbė žuvusiųjų atminimą
Šeštadienį Radviliškyje, prie senojo vėjinio malūno Jono Basanavičiaus gatvės gale, rinkosi naktinio žygio „Pergalių ir kovų keliais“ dalyviai. Jie išsiruošė į 24, 50 ir 100 kilometrų žygius iš Radviliškio į Baisogalą.
Renginiai, skirti Lietuvos kariuomenės pergalės prieš bermontininkus prie Radviliškio 95-osioms metinėms paminėti, prasidėjo šventosiomis mišiomis Radviliškio Švenčiausios Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje. Jose dalyvavo ir buvęs Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Mišiose dalyvavo rajono vadovai, Lietuvos kariuomenės atstovai, nedidelė grupelė žygeivių.
Kultūros rūmų mažojoje salėje vyko seminaras „Radviliškio duoklė Lietuvai“, kurioje paskaitą skaitė istorikas humanitarinių mokslų daktaras Algis Kasperavičius.
Likus porai valandų iki žygio starto, nuo miesto centre pastatyto Pergalės deivės Nikės paminklo, įamžinančio Lietuvos kariuomenės pergalę prieš bermontininkus prie Radviliškio, startavo rekonstruktorių ir žygeivių eisena į senąsias miesto kapines.
Eisenos priekyje važiavo atkurtas praėjusio šimtmečio pradžios šarvuotis, ant žirgų jojo ir žygiavo Lietuvos ir Bermonto Avalovo karius įamžinantys rekonstruktoriai. Paskui juos nusitęsė žygeivių bei smalsių miestiečių eisena. Senosiose Radviliškio kapinėse po trumpų sveikinimų buvo padėta gėlių prie paminklo mūšyje prieš bermontininkus žuvusiems savanoriams Gracijonui Sakalauskui ir Jonui Jaraminui.
Iš kapinių rekonstruktoriai ir žygeiviai patraukė prie senovinio vėjinio malūno, menančio Lietuvos kariuomenės mūšius prieš bermontininkus.
Atgaivino praeitį
Netrukus čia užvirė karo mūšis. „Grenadieriaus“ iš Lietuvos, „Narvos“, „Front-line“, „Front-line Eesti“ iš Estijos, „Ordenis“ ir „Gundars Litvins“ iš Latvijos, „Grupa rekonstrukcji hystoričnej Garnizon Suwalki“ iš Lenkijos bei „Epoxa“ iš Baltarusijos rekonstruktorių klubų parodė besikuriančios Lietuvos kariuomenės mūšių su bermontininkais prie Radviliškio rekonstrukciją.
Pradžioje lietuvių karių užimtas pozicijas puolė rinktiniai bermontininkų daliniai. Pievoje prie malūno aidėjo šūviai, sproginėjo granatos. Lietuvos kariuomenės pozicijas puolė šarvuočio palaikomi bermontininkai, kurie greitai jas užėmė.
Kol Bermonto Avalovo karininkai puotavo su damomis ir baudė nepaklusniuosius ar tarpusavyje aiškinosi santykius, Lietuvos kariuomenės grupė užgrobė šarvuotį ir palaikoma jo ugnies pradėjo puolimą. Ir vėl aidėjo šūviai, sproginėjo granatos ir artilerijos sviediniai, vakarėjantį dangų raižė raketos.
Galingas ugnies pliūpsnis prie sukrautos amunicijos ir sprogmenų sandėlio paskelbė Lietuvos kariuomenės pergalę prie bermontininkus. Rusų ir vokiečių kariai po vieną ar grupelėmis pasidavinėjo į nelaisvę.
Dar po kelių akimirkų visi „mūšyje“ dalyvavę rekonstruktoriai sustojo į vieną eilę ir nusilenkė žiūrovams.
Pasak vieno iš mūšio rekonstrukcijos organizatorių Alvydo Tamošiūno, šioje mūšio su bermontininkais rekonstrukcijoje žmonėms norėta parodyti, kokia buvo sumokėta kaina už tai, ką mes turime dabar, nes Lietuvos kariai savanoriai, būdami nepatyrę, kovojo prieš žymiai pranašesnį priešą ir pasiekė pergalę.
Pasak jo, kol kas apie kovas su bermontininkais jaunimas žino nedaug. Tikimasi, kad tokios tikroviškos mūšio inscenizacijos paskatins jaunimą domėtis šalies istorija.
Tikrino ištvermę
17 valandą buvo duotas startas žygio „Pergalių ir kovų keliais“. Žygeiviai keliavo 24, 50 ir 100 kilometrų. Jie ėjo 1919 metų Lietuvos kariuomenės žygio keliu. Nors tada Lietuvos kariuomenei nueiti šiuo keliu prireikė kelių dienų, vieniems žygeiviams maršrutą teko įveikti per naktį, o kitiems per 20 valandų. Tarp beveik 380 žygeivių buvo ir grupė „Šiaulių krašto“ žurnalistų, kurie buvo pasiryžę nužygiuoti 24 kilometrų atstumą.
24 kilometrų distancijos finišas – Mėnaičių kaime Miknių-Petrėčių sodyboje, prie Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 metų vasario 16 dienos Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo memorialo.
Kaip ir 50 kilometrų einantys žygeiviai, nuo malūno jie pasuko Daugėlaičių link. Po to visi kartu pro Varnionius, Mažuolius, Legečius pasiekė Mėnaičius.
50 kilometrų einantys žygeiviai nužygiavo toliau ir pro Balandiškius, Grinkiškį paryčiais pasiekė Baisogalą.
Kai 50 kilometrų žygio dalyviai jau buvo netoli finišo, 100 kilometrų žygio dalyviai, pražygiavę Šniūraičius, Aukštelkus, Karčemas, nuo Daugėlaičių suko jau ankstesnių žygeivių pramintais keliais ir Baisogalą pasiekė apie vidurdienį.
Šiemet pirmą kartą žygeiviai visą naktį ėjo ne iš Baisogalos į Radviliškį, o atvirkščiai, neužsuko į Miežaičių kaimą, nebuvo ir rekonstruktorių parengtų siurprizų, kurie ankstesnių žygių metu buvo ne tik atrakcija pavargusiems žygeiviams, bet ir galimybė truputėlį pailsėti.
Tačiau visa tai kompensavo noras pasitikrinti save.
Autoriaus nuotr.
EISENA: Rekonstruktorių bei žygeivių eisena į senąsias Radviliškio kapines.
ŠARVUOTIS: Radviliškiečiai išvydo ir praėjusio šimtmečio pradžios šarvuotį.
PAGARBA: Prie Paminklo žuvusiems savanoriams buvo padėta gėlių.
RIKIUOTĖ: Pagarbą žuvusiems savanoriams atidavė rekonstruktoriai.
ORGANIZATORIAI: Paskutinis pasitarimas prieš mūšio rekonstrukciją. Dešinėje – vienas iš organizatorių Alvydas Tamošiūnas.
RAMYBĖ: Prieš mūšį – ramybė lietuvių pozicijose.
MŪŠIS I: Lietuvos kariuomenė traukiasi.
MŪŠIS II: Lietuvos kariuomenės pozicijas užėmė bermontininkai.
BELAISVIS: Į nelaisvę bermontininkai paėmė raudonarmietį.
BERMONTININKAI: Iš lietuvių atimtose pozicijose kuriasi bermontininkai.
PUOTA: Su dvaro poniomis bermontininkai surengė pergalės puotą.
PADĖKA: Po mūšio rekonstrukcijos rekonstruktoriai padėkojo žiūrovams.
ŽYGEIVIAI: Po dviejų kilometrų žygio žygeiviai išsisklaidė nedidelėmis grupelėmis.