
Naujausios
Akmentašiai išbando savo ir akmens kantrybę
Praėjusį pirmadienį Kelmėje, A. Mackevičiaus gatvėje esančiose kūrybinėse dirbtuvėse, prasidėjo akmentašių simpoziumas.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Kūrybinės dirbtuvės A. Mackevičiaus gatvėje. Dirbtuvių kieme privežta įvairaus dydžio akmenų. Akmenis kaip savo darbo medžiagą jau apžiūrinėjo būrelis akmentašių ir vietos kultūros darbuotojų, atvykusių į simpoziumo atidarymą.
Ant didžiausiojo akmens savo įrankiais akmentašiai iškala raides „J. L.“. Tai kelmiškio akmentašio Juozo Liaudanskio, kurio tradiciją tęsiant rengiami akmentašių simpoziumai, inicialai.
Šiuo simboliniu darbu ir prasideda akmentašių kūrybinių dirbtuvių veikla.
Šiemet Kelmėje darbuojasi penki akmentašiai. Pirmą kartą akmentašių simpoziumas tapo tarptautinis. Iš Latvijos atvyko akmentašys Edvins Krūminš, iš Estijos – Lauri Tamm. Jau ne pirmą kartą simpoziume dalyvauja Kazys Bimba, kelmiškis Valdas Bandza ir Jonas Vaicekauskas.
Tai jau septyneri metai kas antrą vasarą vykstantis renginys.
Jis tęsia 1989 metais mirusio kelmiškio akmentašio Juozo Liaudanskio tradiciją miestą puošti akmeninėmis skulptūromis. Miesto centre stovi šio meistro kurta skulptūra „Skalbėja“. Prie Kražantės užtvankos iš Kelmės kilusį rašytoją B. Laucevičių-Vargšą mena vienas iš paskutiniųjų J. Liaudanskio darbų – paminklas šiam intelektualui.
Pirmasis akmentašių simpoziumas surengtas 2004 metais, minint 100-ąsias J. Liaudanskio gimimo metines. Renginio iniciatorius buvo Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas.
Į Kelmę susirinkę akmentašiai visą savaitę darbuojasi kūrybinėse dirbtuvėse. Jie sukuria po skulptūrą, kuri pritaikoma ir papuošia miesto erdves.
Per kelis simpoziumus jau sukurta 30 skulptūrų. Jos pastatytos įvairiose miesto vietose: centre, prie ligoninės, prie banko, prie Kražantės užtvankos, prie gimnazijos.
„Šiemet Kelmės miestas pasipuoš dar penkiomis skulptūromis, – džiaugėsi A. Arlauskas. – Kai pirmą kartą atvažiavau į Kelmę, pamatęs J. Liaudanskio skulptūras pamaniau, jog Kelmė turi akmens žymę. Todėl pasiūliau tęsti akmentašystės tradiciją. Ji prilipo, nenunyko. Vadinasi, buvo reikalinga.“
Neseniai buvo iškilusi idėja Kelmėje įrengti skulptūrų parką. Tačiau vėliau prieita išvados, jog po miestą pasklidę akmentašių kūriniai yra saugūs, geriau matomi, negu būtų vienoje krūvoje. Atvykėliai stebisi netikėtose vietose pamatę Nykštuką, Laimiuką, Vilties angelą ar kokią kitą skulptūrą. Kelmiškiai su skulptūromis elgiasi pagarbiai, jų neniokoja.
Jau ne pirmame simpoziume dalyvaujantis skulptorius Kazys Bimba sakė, jog jam visuomet malonu grįžti į Kelmę, nes čia kyla originalių idėjų. Latvis Edvins Krūminš džiaugėsi, jog jam teks papuošti miestą, kuriame gyveno iškilus akmentašys J. Liaudanskis.
Pirmadienį akmentašiai apvažiavo Kelmę, apžiūrėjo visas iki šiol sukurtas skulptūras, apsižiūrėjo erdves, kuriose galėtų būti nauji jų kūriniai.
Autorės nuotr.
KANTRYBĖ: „Akmuo kantrus, bet žmogus – dar kantresnis“, – sakė į Kelmę įveikti akmenį susirinkę akmentašiai (iš dešinės): Kazys Bimba, Valdas Bandza, Jonas Vaicekauskas ir Edvins Krūminš bei akmentašių sambūrių iniciatorius Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas.