Naujausios
Apie Česlovą Milošą dviejų kultūrų sankirtoje
Šiaulių universiteto Humanitariniame fakultete įvyko tradiciniai „Tekstų skaitymai“. Tai jau 82-asis toks renginys. Šį kartą jis buvo skirtas rašytojo, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimimo 100-čiui. 2011 metus UNESCO buvo paskelbusi Č. Milošo metais.
Petras BALČIŪNAS
petras@skrastas.lt
Paskatino kaimynystė
Išsamų pranešimą apie rašytojo gyvenimą, jo vingius, pažiūrų pokyčius bei kūrybą parengė habilituota daktarė, profesorė Ona Danutė Klumbytė, ilgus metus dirbusi Šiaulių universitete (ŠU).
O. Klumbytė darbavosi ir edukologijos, ir literatūros mokslų srityse. Dėstė rusų literatūrą, nes studijas baigė Sibire tremtyje.
Profesorė papasakojo, kodėl susidomėjo Č. Milošu ir tiek daug apie jį skaitė. Jos senelių namai buvo visai netoli Milošų dvaro Vandžiogalos apylinkėse (Kėdainių rajonas). Čia nuo seno greta gyveno ir lenkai, ir lietuviai. „Buvo labai aukštos kultūros lenkų, bet buvo ir kitokių“, — sakė O. Klumbytė. Jai žinomi ir tarpusavio trinties faktai ir net vaikų nepakantumas vienų kitiems.
Profesorės šeimai teko patirti tremtinių dalį. O skundas — paradoksalus: Klumbys lietuvina lenkus.
Kitas paradoksas: tremtyje Klumbių šeima gyveno greta su aukštos kultūros lenke, kuri pažinojo Milošų šeimą, supažindino su Česlovo eilėraščiais.
Apie Č. Milošo gyvenimą ir kūrybą dabar prirašyta daug, dėl to profesorė akcentavo tik kai kuriuos šio žmogaus gyvenimo, pažiūrų ir kūrybos bruožus. Nemažai pranešime skirta rašytojo veikalams „Pavergtas protas“, atskleidusiame socialistinės ideologijos pragaištingumą mąstymui. Dėl šios knygos kai kurie draugai turėjo viešai per spaudą atsižadėti Č. Milošo.
Profesorės daug kalbėta apie romaną „Isos slėnis“, kurio veiksmas vyksta netoli Kėdainių, nagrinėjami komplikuoti lenkų ir lietuvių santykiai, kuriantis pirmajai Lietuvos respublikai, lenkams okupavus Vilniaus kraštą.
Vieniems pranašas, kitiems — litvomanas
Lenkai ir dabar skirtingai vertina Č. Milošo gyvenimą ir kūrybą. 1980 metais gavęs Nobelio premiją Č. Milošas tik po gerų metų pasirodo Lenkijoje, nes daugelis jį kaltino kurį laiką kolaboravus su komustine valdžia.
Po karo jis buvo paskirtas į diplomatinę tarnybą JAV ir Prancūzijoje. Bet 1951 metais nutraukia ryšius su komunistine Lenkijos valdžia.
Po metų 1981 metais rašytojas sutiktas kaip pranašas, nes jau prasidėjo „Solidarumo“ laikai. Tačiau jautė, kad visur sekamas.
Jis niekada neslėpė, kad kilęs iš Lietuvos. Pusiau rimtai, pusiau juokais yra sakęs: „Jei nori būti didelis poetas, turi būti kilęs iš Lietuvos — iš padavimų ir poezijos krašto“. Ši frazė siutino šovinistus. Jie neatleido Č. Milošui už lietuviškumą, toleranciją visų tautybių žmonėms, humaniškumą.
Net laidotuvių dienomis Lenkijos spaudoje virė diskusija, kodėl Č. Milošas laidojamas Krokuvoje. „Tegul lietuviai jį ir laidoja savo panteonuose“, — rašė vienas laikraštis.
Egzistencinis vienišumas
Baigęs S. Batoro universitetą, Č. Milošas kurį laiką dirbo Vilniuje. Gavęs stipendiją išvyksta į Paryžių studijuoti toliau. Čia susipažįsta su savo dėde Oskaru Milašiumi.
1936 metais grįžta į Vilnių, bet netrukus iš jo išgrūdamas, nes užstojo baltarusius ir žydus.
Žlugus Lenkijai, 1939 metais Č. Milošas išvyksta į Rumuniją. Spėjama, kad pas būsimą savo žmoną — kino režisierę Janiną. Bet greitai grįžo į Kauną ir bendradarbiavo „Naujojoje Romuvoje“, rašydamas gana rezervuotus straipsnius apie Lenkiją.
Ištisos istorijos nusipelno Č. Milošo žmonos Janinos likimas. Dėl vyro gerovės ji atsisakė kino režisierės karjeros.
Dėsto ir rašo
Č. Milošas gavo kvietimą dirbti Berklio (JAV) universitete, kuriame dėstė slavų kalbas ir literatūras. Daug rašė, jo knygos verčiamos į anglų kalbą. Tada visa Europa atranda Č. Milošą.
Bet ir Amerikoje rašytojas jaučiasi vienišas. Dėl to labai daug bendrauja su studentais, veda labai populiarų seminarą apie F. Dostojevskį.
Galutinai į Lenkiją Č. Milošas grįžta 2000 metais. Tais metais jis lankėsi ir Lietuvoje.
O. Klumbytės pastebėjimu, Č. Milošas gerai suprato lietuviškai, tačiau viešai šia kalba nekalbėjo. Neoficialiai kalbėjo vadinamąja tuteišių kalba.
Renginyje ŠU lenkų ir lietuvių kalba nuskambėjo Č. Milošo eilėraščių, kuriuos skaitė fakulteto dėstytojai.
SKAITYMAI: Paskutiniai šių metų „Tekstų skaitymai“ ŠU skirti Česlovo Milošo jubiliejui. Paskaitą apie rašytoją skaitė profesorė Ona Danutė Klumbytė.
Jono TAMULIO nuotr.