
Naujausios
Dailininkės gyvenimo drama patriarchalinėje visuomenėje
Joniškio Jono Avyžiaus viešojoje bibliotekoje pristatyta antroji panevėžiečio istoriko Juozo Brazausko knyga apie žinomą tarpukario laikotarpio grafikę Marcę Katiliūtę, gimusią ir augusią Joniškio krašte. Autorius ne kartą pabrėžė, kad labiausiai anksti iš gyvenimo pasitraukusią dailininkę paveikė patriarchalinės visuomenės, kurioje moteriai menininko vaidmuo neatrodė priimtinas, spaudimas ir kolegų vyrų užtvara, neleidusi itin talentingai kūrėjai gauti stipendiją bei išvykti mokytis į Prancūziją.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Knyga papildyta naujais faktais
Antroji Juozo Brazausko biografinė knyga „Trumpas žydėjimas“ apie dailininkę grafikę Marcę Katiliūtę, kurios darbai „Autoportretas“ ir „Pabusk, lietuvi“ 1937 metais vykusioje Pasaulinėje dailės darbų parodoje Paryžiuje pelnė aukso medalį, dar kartą atskleidžia tragišką menininkės likimą, apie kurį jau buvo pasakota pirmojoje monografijoje, išėjusioje prieš dešimt metų.
Naują knygą autorius papildė pirmą kartą publikuojama unikalia Marcės Katiliūtės gimimo vietos Katiliškių vienkiemio Ivoškių kaime nuotrauka. Anksčiau buvo manyta, kad ji gimė Laimužės vienkiemyje, kuriame dar tebestovi medinis namas, buvęs įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą. Šiais metais, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, saugomo objekto statutas buvo panaikintas.
Taip pat „Trumpame žydėjime“ pirmą sykį spausdinama 1929 metų istorija, kada studentai ir kai kurie mokytojai surengė protestą prieš Kauno dailės mokyklos direktorių Kajetoną Sklėrių, Marcės Katiliūtės mylimiausią pedagogą, supratusį ir rėmusį jauną menininkę. Po kelerių metų jam mirus dailininkė nebeteko atramos.
Knygos, kuri skirta dailininkės gimimo 105-osioms metinėms, leidybai lėšų skyrė JAV gyvenantis Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio anūko Jono Lino Juozevičiaus, M. Katiliūtės dukterėčios Romualdos Katiliūtės–Stovolos šeimos, Aleksandro Stulginskio universitetas, asmeniškai rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas. Knygą išleido leidykla „Žiemgala“.
Gniuždanti patriarchalinė aplinka
Nors M. Katiliūtė buvo puiki grafikė, aukso medaliu baigusi Kauno dailės mokyklą jį negavo tokiu atveju įprastai garantuotos stipendijos studijoms užsienyje. Anot knygos autoriaus J. Brazausko, ministerijoje buvę pasakyta, kad negalima moteriai važiuoti, nes gi pasileis, juk net vyrai neatlaiko Vakarų kraštų pagundų. Iš tiesų M. Katiliūtė tik užsienyje matė ateitį ir planavo išvykusi nebegrįžti. Galbūt negeri liežuviai kam nors įtakingam pašnibždėjo.
„Vietoje jos į Paryžių išleido du vyrus, mažiau gabius. Aš juos žinau, bet pavardes nutylėsiu,“ – sužadinęs intrigą paslaptį paliko Juozas Brazauskas.
Moters vaidmenys
Istorikas net keletą kartų pabrėžė, kad jaunai dailininkei, kuri drįso po studijų pasirinkti laisvos menininkės kelią, aplinka buvo negailestinga.
„Vyrai nekenčia kitų talentingų vyrų, bet jeigu atsiranda šalia talentinga moteris, tai jiems išvis peilis po kaklu. Nė viena moteris nepasirašė 1918 metų Vasario 16-osios akto, nė vienos moters nebuvo tarpukario Lietuvos Vyriausybėje“, – tvirtino istorikas.
M. Katiliūtė siekė sulaužyti stereotipus, peržengti moteriai nubrėžtas ribas: virtuvė – vaikai – bažnyčia. Todėl išgyveno didžiulę vidinę dramą. Be to, nesulaukė finansinės paramos ir iš artimųjų – tėvo, kuris Pasaulinės ekonominės krizės akivaizdoje vos išlaikė ūkį. Įsitvirtinti meno pasaulyje, anot knygos autoriaus, kažkodėl menininkei nepadėjo ir jos giminaitis, kitas žinomas menininkas Adomas Varnas, pasakęs, kad „ir Roma ne per dieną pasistatė“.
Tragiška gyvenimo pabaiga
Sulaukusi vos 25-erių metų M. Katiliūtė savo noru pasitraukė iš gyvenimo, išgėrusi stiklinę acto. Neatmetama, kad gyvenimo dramoje tam tikrą vaidmenį suvaidino ir nelaiminga meilė, nes menininkės dienoraščiuose, laiškuose minimi asmenys, įrašytos pirmosios vardo raidės: vienur „S“, kitur „B“ ar „Z“. Tačiau autorius teigė net ir nenorintis brautis į intymų gyvenimą.
Į renginio moderatoriaus, archeologo dr. Ernesto Vasiliausko klausimą, kas lėmė, kad Joniškio kraštas tuo metu davė net tris didelius kūrėjus: Sofiją Kymantaitę–Čiurlionienę, Adomą Varną ir Marcę Katiliūtę, J. Brazauskas atsakė, kad galbūt giminėje buvo toks užtaisas. M. Katiliūtės tėvas Jurgis Katilius gana talentingai rašė eilėraščius, kurie buvo publikuojami satyriniame leidinyje „Kuntaplis“. O būsimos menininkės gabumus dar pirmoje klasėje besimokant Žeimelio progimnazijoje pastebėjo mokytojas Vytautas Budrys.
„Žiemgalos“ draugijos pirmininkas Alfredas Šimkus pasidžiaugė, kad J. Brazauskas savo abiem knygomis apie Marcę Katiliūtę praturtino krašto kultūros istoriją.
Autorės nuotr.
Knyga „Tumpas žydėjimas“ (kairėje) – jau antras istoriko Juozo Brazausko darbas apie dailininkę Marcę Katiliūtę.
Marcės Katiliūtės grafikos darbai.
Knygos autorius Juozas Brazauskas net keletą kartų pabrėžė, kad jaunai dailininkei, kuri drįso po studijų pasirinkti laisvos menininkės kelią, aplinka buvo negailestinga.