Naujausios
Šiauliuose – keturi koncertai
Tarptautinį fortepijonų duetų festivalį rengia viešoji įstaiga „Bendruomenės pilietinės veiklos projektai“, festivalio meno vadovas – Rimantas Vingras, iš Šiaulių kilęs Jungtinėje Karalystėje gyvenantis pianistas.
Festivalis, sako R. Vingras, Šiauliuose turi savo istoriją. Pianistas primena laiką, kai mieste dirbo profesorė Veronika Vitaitė ir Andrius Povilaitis – tai buvo antras profesionalus nuolat koncertuojantis fortepijonų duetas Lietuvoje (pirmasis – Liudos ir Kęstučio Grybauskų).
1993 metais fortepijonų duetų festivalį Šiauliuose inicijavo šiaulietis pianistas Romas Lukošius, festivalis tęsėsi dešimtmetį.
2018 metais R. Vingras renginį atgaivino. Festivalis, prasidėjęs kaip Šiaulių fortepijoninės duetų muzikos festivalis, dabar vyksta ir Vilniuje, ir Kaune. „FortDuoFest“ organizuojamas kas dvejus metus (nevyko tik per pandemiją).
R. Vingras sako, kad šiemet tarptautinis fortepijonų duetų festivalis pristatys žymius Lietuvos ir užsienio fortepijonų duetus, surengs Jaunųjų fortepijonų duetų konkursą bei koncertinę-edukacinę programą Šiaulių apskrities vaikų muzikos mokykloms.
Šiauliuose, „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos salėje, vyks keturi festivalio koncertai.
Festivalio atidarymo koncerte kovo 16 dieną 18 valandą 30 minučių gros Kai Ratassepp ir Mati Mikalai (Estija) bei Sonata Zubovienė ir Rokas Zubovas.
„Dalyvaus ir pats „Dagilėlio“ choras, parodydamas, kad fortepijonų duetų žanras yra gana lankstus. Labai tikiuosi, kad šiauliečiai atras „Dagilėlio“ salę kaip koncertinę salę pačiame Šiaulių centre, Vytauto gatvėje“, – sako R. Vingras.
Kovo 18 dieną festivalį tęs Polina Kogan, iš Vilniaus kilusi pianistė, gyvenanti Jungtinėje Karalystėje, ir R. Vingras bei Julija Sadaunykaitė ir Donaldas Račys.
Kovo 20 dieną „Dagilėlio“ salėje gros Latvijos atstovai Antra Vīksne ir Normnds Vīksne, o kovo 23 dieną – Hamsa Al-Wadi Juris ir Carlos Juris, Sibelijaus akademijos Suomijoje profesoriai, kilę iš Sirijos ir Ekvadoro.
„Visi pianistai yra akademijų profesoriai. Repertuarai yra įdomūs, įvairūs muzikine prasme. Kiekviena šalis bando ir save reprezentuoti, turime ir latviškos muzikos, ir estiškos, ir suomiškos. Šalia standartinio fortepijono repertuaro bus daug baltiško formato. Nežinau, kiek žmonės pažįsta kaimynų muziką, bet šiauliečiai turės galimybę ją išgirsti“, – sako R. Vingras.
Dėmesys jaunajai kartai
Svarbi festivalio dalis – Šiaulių regiono muzikos mokyklose vyksiantys meistriškumo kursai ir koncertai.
Nuo kovo 16-os iki 23 dienos festivalio dalyviai meistriškumo pamokas ir koncertus rengs Radviliškio muzikos mokykloje, Akmenės rajono meno mokyklos Ventos skyriuje, Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokykloje, Kelmės Algirdo Lipeikos menų mokykloje, Kuršėnų meno mokykloje, Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokykloje.
„Muzikos mokyklos yra ir klasikinės muzikos centrai, apie juos telkiasi bendruomenės. Tikslas – kad vaikai turėtų galimybę padirbėti su atvykstančiais svečiais, mokyklos galėtų užmegzti profesinius ryšius. Ir man pačiam įdomu matyti, kokia yra situacija mokyklose, koks vyksta koncertinis gyvenimas. Pavyzdžiui, įvedžiau ChatGPT klausimą apie fortepijoninę muziką Kelmėje, dirbtinis intelektas nesugebėjo surasti nieko. Aišku, nežinau, kaip galime išspręsti iššūkius, bet, kaip festivalis, darome, ką galime padaryti. Svarbu palaikyti ten gyvenančius žmones, kad jie nesijaustų izoliuoti, kad nereikėtų važinėti, norint susirasti platesnį bendravimo ratą“, – mano R. Vingras.
Trečia festivalio dalis – kovo 19 dieną Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje vyksiantis Jaunųjų fortepijonų duetų konkursas.
Dalyvauti konkurse, sako R. Vingras, atvyksta pianistai ne tik iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir iš Latvijos.
„Fortepijonų duetų festivalių regione nėra daug, mano žiniomis, artimiausias didesnis festivalis yra Lenkijoje. Tad turime šiokią tokią unikalią nišą“, – sako R. Vingras.
Jaunųjų fortepijonų duetų konkurso laureatai kovo 21 dieną Vilniuje, „Organum“ salėje, koncertuos kartu su A. ir N. Vīksnes duetu.
Svarbi kultūrinė terpė
R. Vingras atkreipė dėmesį, kad miestų bendruomenės pradeda užsisklęsti, gyventi savame rate, todėl norisi tą erdvę plačiau atverti – įnešti savo indėlį.
„Labai svarbu savo aplinkoje turėti kuriančius menininkus, mokslininkus, akademinę aplinką. Jų buvimas yra stimuliuojantis. Nuo to laiko, kai gyvenau Šiauliuose, ta bendruomenė mažėja. Mūsų rūpestis, kad šis ratas plėstųsi. Man gana didelį įspūdį daro „Camerata Solaris“ Šiaulių miesto simfoninis orkestras. Kiekvienas toks reiškinys prideda optimizmo. Kuo daugiau kuriančių žmonių – norisi matyti kultūrinę terpę.“
R. Vingras sako, kad būtinas ir atsakingesnis kalbėjimas iš politikos formuotojų lūpų.
„Kalbu kaip šiaulietis – festivalis yra svarbi miesto identiteto dalis, jis gimė Šiauliuose, tad buvo noras jį išlaikyti. Žiūrint ekonomiškai, tokį festivalį visiškai neracionalu daryti, bet tai yra mano gimtasis miestas, čia gimė ir gyveno mano seneliai, tėvai, į šitą lopinėlį žiūriu kitaip. Kitu atveju, festivalio nebeliktų“, – sako R. Vingras.
Apie festivalio ateitį pianistas kalba atsargiai – 2028-ieji kultūrai gali būti labai sunkūs metai.
„Turbūt visi suvokiame, kad nuo kultūros bus pervedamos lėšos gynybos sričiai. Tai yra bendri procesai, reikėtų atvirai žiūrėti į simptomus. Kultūriniai biudžetai, ko gero, smarkiai mažės – kultūrinis gyvenimas nestovi izoliuotai nuo kitų reiškinių. Turime savo publiką, turime palaikymą, kaip gyvenimas formuosis toliau, niekas negali žinoti. Tikėkimės, kad pavyks kažką padaryti ir 2028 metais.“
