Geležinkelio stotelę primins garvežiukas

Ge­le­žin­ke­lio sto­te­lę pri­mins gar­ve­žiu­kas

Mu­mai­čių kai­me (Šiau­lių r.), tarp gy­ve­na­mo­jo na­mo ir as­fal­tuo­to ke­lio, ant bė­gių ga­liu­kų su­stin­go ma­žy­tis gar­ve­žiu­kas. Nie­kas ne­si­ste­bė­tų, jei­gu ži­no­tų, jog ka­dai­se šia­me pa­sta­te bu­vo įsi­kū­ru­si ge­le­žin­ke­lio sto­tis, pro ją puš­kė­da­vo trau­ki­niai.

Al­gi­man­tas BRI­KAS

brikas@skrastas.lt

Siau­ru­kas

Na­mą, ku­ria­me praei­ty­je bu­vo įsi­kū­ru­si Mu­mai­čių ge­le­žin­ke­lio sto­te­lė, o ja­me – ke­lei­vių lau­ki­mo pa­tal­pa, ir vi­są so­dy­bą Al­gi­man­tas Tar­ti­la nu­si­pir­ko 1991 me­tais. Šis pa­sta­tas jam bu­vo ge­rai pa­žįs­ta­mas.

Jis sau­go do­ku­men­tą, by­lo­jan­tį, kad 1936 me­tais ja­me bu­vo įkur­ta ge­le­žin­ke­lio sto­tis. Pro ša­lį bliz­gė­jo siau­ru­ko bė­giai.

Vai­kys­tė­je Al­gi­man­tui ne kar­tą te­ko va­žiuo­ti šiuo ge­le­žin­ke­liu. Jų šei­ma ta­da gy­ve­no Rad­vi­liš­ky­je, o Pas­va­lio ra­jo­ną, kuriame gy­ve­no jo se­ne­liai, jis pa­siek­da­vo vyk­da­mas trau­ki­niu per Šiau­lius. Jis ėjo per Pak­ruo­jį, Lin­ku­vą, Jo­niš­kė­lį, Bir­žus.

Da­bar Kai­riuo­se gy­ve­nan­tis Bro­nis­lo­vas Braz­džio­nis me­na, jog, kol tė­vai dirb­da­vę ko­lū­ky­je, vai­kys­tė­je pa­ge­le­žin­ke­lė­je jie žais­da­vę ka­rą, „vers­da­vę“ trau­ki­nius. Pri­si­gal­vo­da­vę ir ki­to­kių vi­so­kiau­sių žai­di­mų. Va­sa­rą žais­da­vę fut­bo­lą, žie­mą –  le­do ri­tu­lį ar sli­di­nė­da­vę. Ir pa­krū­mės žai­di­mams tik­da­vu­sios. O pri­si­rink­da­vę daug – apie 40 vai­kų.

Ry­tą ir va­ka­re ke­lei­vi­nis trau­ki­nys vež­da­vo dar­bi­nin­kus bei ki­tus ke­lei­vius. Die­ną rie­dė­da­vo trau­ki­niai, ve­ži­ni ang­li­mis, žvy­ru, ply­to­mis ir ki­to­mis sta­ty­bi­nė­mis me­džia­go­mis.

Jie va­žiuo­da­vo lė­tai. Apa­čio­je kirs­da­vo ke­lią, tek­da­vo įveik­ti dau­gy­bę po­sū­kių. Kai­my­nai juok­da­vo­si, kad, va­žiuo­da­mas pro ra­vė­jan­čiuo­sius dar­žus, grė­bian­čiuo­sius šie­ną, ma­ši­nis­tas pa­si­gna­li­zuo­da­vo.

Gar­ve­žiu­kas gi­mė ga­ra­že

Apie 1978-uo­sius šis siau­ru­kas bu­vo pa­nai­kin­tas. Jo nė žy­mės ne­be­li­ko. Vie­to­je ša­lia bu­vu­sio žvyr­ke­lio da­bar jau va­žiuo­ja­ma as­fal­tuo­tu ke­liu.

Gi­mi­nai­čiams, kai­my­nams, suė­ju­siems drau­ge pa­si­džiaug­ti ša­lia bu­vu­sios ge­le­žin­ke­lio sto­te­lės pa­sta­ty­tu ne­di­du­ku gar­ve­žiu­ku, A. Tar­ti­la pa­sa­ko­jo, jog, per­si­kė­lęs gy­ven­ti į Mu­mai­čius jis daž­nai pri­si­min­da­vęs, jog čia ka­dai­se yra va­žia­vęs. To­dėl ir su­ma­nęs pa­da­ry­ti gar­ve­žį, ku­ris ir ap­lin­ki­niams pri­min­tų čia vin­gu­ria­vu­sį siau­ru­ką.

Pra­dė­jo gal­vo­ti, kaip įgy­ven­din­ti su­ma­ny­mą? Kur gau­ti bė­gių, pa­bė­gių? Gar­ve­žiu­kui da­ry­ti pa­nau­do­jo sta­ti­nę, nu­pir­ko ra­tus.

Dar­ba­vo­si sa­vo so­dy­bos ga­ra­že. Pra­dė­jo ru­de­nį, triū­sė žie­mą, pa­va­sa­rį. Gar­ve­žys gi­męs iš at­min­ties. Jis ge­rai pri­si­me­na, kad garvežiai bu­vę to­kie pat kaip šis, tik di­des­ni.

Gar­ve­žiu­ko prie­ky­je už­ra­šė jo nu­me­rį. A. Tar­ti­la čia pat iš­da­vė pa­slap­tį: šis skai­čius – tai jo gi­mi­mo me­tai, tik iš ki­to ga­lo.

Ke­ti­no pa­da­ry­ti, iš gar­ve­žiu­ko ka­mi­no rūk­tų dū­mai, bet rei­kė­tų įdėti daug dar­bo.

Ra­do sto­te­lių są­ra­šą

Se­niū­nai­tė Ni­jo­lia Kas­pa­ra­vi­čie­nė, do­mė­ju­sis siau­ro­jo ge­le­žin­ke­lio is­to­ri­ja, su­si­rin­ku­sie­siems pa­sa­ko­jo, jog 1939 me­tais siau­ro­jo ge­le­žin­ke­lio Lie­tu­vo­je iš vi­so bu­vo 467 ki­lo­met­rai. 1940–1990 me­tais, kai Lie­tu­va bu­vo So­vie­tų Są­jun­gos oku­puo­ta, da­lis ge­le­žin­ke­lių pa­laips­niui bu­vo išar­do­ma, o da­lis – per­tvar­ky­ta į pla­čius ge­le­žin­ke­lius. Šiuo me­tu vei­kia siau­ra­sis ge­le­žin­ke­lis marš­ru­tu Anykš­čiai–Ru­bi­kiai–Anykš­čiai.

N. Kas­pa­ra­vi­čie­nė sa­kė, jog fak­tų, su­si­ju­sių su Šiau­liais, su Mu­mai­čių sto­te­le, ra­du­si ne­daug.

Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais pa­sta­ty­tas ge­le­žin­ke­lis marš­ru­tu Gu­ber­ni­ja–Pas­va­lys. Vė­liau jis bu­vo prail­gin­tas iki Šiau­lių. Dar po ku­rio lai­ko nu­ties­ta at­ša­ka iki Bir­žų.

Pa­vy­ko ras­ti marš­ru­to Šiau­liai–Bir­žai sto­te­lių są­ra­šą. Trau­ki­nys iš Šiau­lių iš­va­žiuo­da­vo 9 va­l. 10 mi­n, o į Bir­žus at­vyk­da­vo 12 val. 15 min. Bet šia­me są­ra­še Mu­mai­čiai ne­pa­žy­mė­ti – yra nu­ro­dy­ta Gu­ber­ni­ja, o ki­ta sto­te­lė – Na­ru­šai­čiai.

Ki­ta­me ap­tik­ta­me są­ra­še Mu­mai­čiai jau yra, bet ne­nu­ro­dy­tas trau­ki­nių eis­mo gra­fi­kas. Tik iš­var­dy­tos sto­te­lės, tarp jų ir Mu­mai­čių.

Au­to­riaus nuo­tr.

PA­MINK­LAS: Al­gi­man­tas Tar­ti­la iš me­ta­lo pa­da­rė ir siau­ru­ko vie­to­je pa­sta­tė jo vai­kys­tės ge­le­žin­ke­lį pri­me­nan­tį gar­ve­žiu­ką.

IS­TO­RI­JA: Ni­jo­lia Kas­pa­ra­vi­čie­nė pa­pa­sa­ko­jo  apie per Mu­mai­čius kur­sa­vu­sį trau­ki­nį.

KLAU­SY­TO­JAI: Pa­sik­lau­sy­ti šios vie­to­vės ge­le­žin­ke­lio is­to­ri­jos su­si­rin­ko ne­men­kas bū­rys žmo­nių.