Naujausios
Į Šiaulius atvyksta „Helgelando karžygiai“
Spalio 16 d. Šiaulių dramos teatre kirviais mojuos Vilniaus Mažojo teatro aktoriai, spektaklyje, pasakojančiame apie vikingus ir jų laikus, – „Helgelando karžygiai“.
Gerai žinomas aktorius Ramūnas Cicėnas, savo režisūriniam debiutui Vilniaus Mažajame teatre pasirinko žymaus norvegų dramaturgo Henriko Ibseno pjesę „Helgelando karžygiai“. Taip R. Cicėnas ne tik patvirtina pastaruoju metu iš naujo kilusį susidomėjimą šio autoriaus darbų aktualumu, bet tuo pačiu įrodo, jog pats H. Ibsenas buvo teisus, pasirinkęs veiksmo vieta istorinę Norvegijos šiaurę – Helgelandą ir Eriko Kruvinojo laikus. Kaip savo pjesės antrojo leidimo įžangoje rašė dramaturgas, būtent Islandų šeimos sagose jis atrado tą aplinką, kurioje galėjo skleistis tuo metu jį užvaldžiusios nuotaikos, idėjos ir mintys. Šeimų kronikose, jų santykių įvairovėje, epizoduose tarp vyro ir moters, moters ir moters, – tarp žmonių, atrandame individualias asmenybes, turtingose ir gyvose aplinkybėse. Būtent Vikingų karžygių kultūra bei pasaulėjauta kalba apie žmogiškąsias vertybes, kilniadvasiškumą ir „garbės žodį“, šiais laikais ne tik praradusį prasmę, bet ir tapusį apgaulės bei melo įrankiu.
Pagrindinį Sigurdo vaidmenį atliekantis visiems puikiai žinomas aktorius Leonardas Pobedonoscevas prieš premjerą dalinosi savo mintimis: „Apie skandinavus mes pratę girdėti, kad jie stiprūs, žiaurūs, atkaklūs vikingai. Jie garsėjo kaip užkariautojai, laikomi netgi praėjusio amžiaus piratais. Tačiau kai gilinomės į istorinę medžiagą paaiškėjo, kad vikingai turėjo susidėlioję tam tikrus prioritetus. Vienas jų – atsidavimas draugystei, paminant visus jausmus. Pjesėje atskleidžiama labai daug autentiškų mentalinių bruožų, papročių. Spektaklis – puiki pažintinė medžiaga, paaiškinanti, kas vis dėlto yra tie vikingai. Mes bandome atskleisti juos ne kaip barbarus, bet kaip kietus, šaunius vyrus su savo aiškiomis ir tikromis vertybėmis.“
Po pirmųjų premjerų spektaklis jau spėjo susilaukti nemažo kritikos dėmesio, skirtingų požiūrių. Vis dėlto daugumoje tekstų buvo itin teigiamai atsiliepta apie aktorių (pasak režisieriaus – svarbiausios teatro dalies) darbą, muziką bei scenografiją: „Kaip ten bebūtų, kūrinys nusipelno pagyrų dėl išties profesionalios aktorių vaidybos, puikaus kompozitoriaus darbo, savo funkcionalumu įdomios scenografijos ir, tenka pripažinti, įtraukiančio siužeto.“.
Kiti pastebėjo, jog šiame spektaklyje atgijo dramaturgo tekstas: „Iš apsamanojusių Ibseno frazių tikri aktoriai-vikingai gali išspausti daugiau ugnies, daugiau skandinaviško Kruvinojo Eriko laikų faktūros vingių! Ibsenas nepaseno – jis naujesnis už naują lietuvių dramaturgiją!
Juokai juokais, bet spektaklyje visų iš eilės mitriai naudojamas šaltasis ginklas – tikri kirviai, kalami į staktą taip paprastai, kaip šaukštai pavalgius dedami ant stalo – fiziškai kėlė įtampą ir pasigėrėjimą (o pikta kritiko akis vis tikėjosi, kad tas kirvis bus įsmeigtas kam nors į kuprą, kaip Nekrošiaus „Makbete“, laimei, nebuvo). Komiškumo dozė gerai pasūdė ibsenišką tekstą, jis atgijo.“
Pasitikime „Helgelando karžygius“ Šiaulių dramos teatre spalio 16 d. 18 val.
