Naujausios
Šiaulių dailės galerija, bendradarbiaudama su kultūros ir edukacijos centru „Labas Itala“, nuo 2021 metų įgyvendina Šiaurės Lietuvos menininkų rezidenciją Italos miestelyje, jame jau pabuvojo ne vienas Šiaurės Lietuvos kūrėjas.
Iki šiol rezidencijos programa veikė vienpusiškai – siunčiant Šiaurės Lietuvoje kuriančius menininkus reziduoti į Siciliją, šiais metais Šiaulių dailės galerija pirmą kartą viešėti ir savo kūrybą Šiauliuose pristatyti pakvietė menininką iš Italijos Alex Caminiti.
Alex Caminiti (g. 1977 m.) – vienas svarbiausių Italijos informalizmo bei abstrakčiojo ekspresionizmo atstovų. Meninę veiklą pradėjo 2000 m., per šį laiką yra surengęs daug asmeninių parodų ir dalyvavęs įvairiose prestižinėse grupinėse parodose Italijoje, Brazilijoje, Peru, Čilėje, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje, Rumunijoje, Graikijoje, Vokietijoje, JAV ir Serbijoje. Jo kūriniai saugomi įvairiose privačiose kolekcijose Italijoje ir užsienyje, o skulptūros puošia įvairių miestų ir valstybių viešąsias erdves.
– Alex, ar galėtum prisistatyti skaitytojams ir papasakoti, kodėl tu Šiauliuose?
– Prieš kelerius metus Sicilijoje, Mesinoje, susipažinau su Šiaulių dailės galerijos direktore Ernesta Šimkiene. Ji, bendradarbiaudama su kultūros ir edukacijos centru „Labas Itala“, įsteigė Šiaurės regiono menininkų rezidenciją. Matyt, ši pažintis Mesinos mieste prisidėjo prie to, kad šiemet atvykau į Šiaulių dailės galerijos menininkų rezidenciją.
– Kaip manai, ar menininkui svarbu keliauti, vykti į rezidencijos programas? Ką tai duoda kūrybai?
– Menininkams yra labai svarbu keliauti ir pažinti kitų šalių meną bei jo atstovus. Tokios iniciatyvos, kaip ši menininkų rezidencija, padeda sukurti naujus tarptautinius kultūrinius tinklus. Menininkai tokiose išvykose „maitinasi“ tos vietos kultūra ir randa naujų įkvėpimų.
– Visada įdomu, kuo domisi menininkai. Ar turi kokių hobių, o gal rekomenduotumei mums peržvelgti vieno ar kito menininko kūrybą, kuri įkvepia ir tave?
– Aš turiu ne vieną pomėgį, tarp kurių svarbiausias tikriausiai yra sportas. Esu įsitikinęs, kad sveikame kūne – sveika siela. Menininkai, kurie yra man įkvėpimas, du: Caravaggio ir Frank Kline. Jų įkvėptas sukūriau ne vieną savo kūrinį.
– Žinau, kad ir tu, ir Šiaulių dailės galerija džiaugiasi bendradarbiavimu su nepriklausoma meno projektų erdve „Garažas“, kurioje rugpjūčio 22 dieną 19 valandą vyks ir tavo kūrybos pristatymas. Kaip sekėsi įgyvendinti kūrybinį projektą? Gal buvo iššūkių – pasidalyk kūrybinio proceso užkulisiais, kurie lieka nematomi publikai.
– Labai džiaugiuosi šia naujai užgimusia draugyste su Šiaulių dailės galerija. Didžiausias iššūkis rezidencijos metu buvo surasti, kas galėtų atspindėti mano esminį kūrybos klausimą.
Kartu su šiauliečiu menininku Luku Vigeliu ieškojome galimų panaudoti ekologinių vietos medžiagų. Pats kūrybos proceso tikslas yra surasti tinkamą temą, galinčią sujungti skirtingas tautas. Mano liečiama amžinojo judesio tema (itališkai „moto circolare“) ir gimė iš to, kad ieškojau to vienijančio elemento. Būtent metalo skulptūra yra tai, ko reikia, kad būtų sukurtas kalbančios begalybės dialogas.
– Žinau, kad tau labai svarbu ne tik darbo vizualumas, bet ir mintis bei idėja. Pristatomi kūriniai kalba apie ciklišką laiką, bet ne tik. Ar gali pasidalyti pagrindinėmis mintimis apie pristatomus kūrinius?
– Esminis mano kūrybos taškas yra padaryti nematomą matomu. Pagrindinė mano kūrybos mintis, kad gyvenimas yra nuolat atsikartojantis, nesibaigiantis ciklas, kuris vėl iš naujo prasideda ten, kur baigiasi senasis; taip sukuriamas „moto perpetuo“ – amžinasis variklis.
– Jau savaitę esi Lietuvoje, Šiauliuose. Tikiu, kad stebėdamas aplinką ją ir vertini, tad koks Šiaulių miestas tavo akimis, ar labai skiriamės nuo Italijos ir italų?
– Mes esame išties labai skirtingi. Jūs, kaip tauta, esate išskirtiniai. Net norisi sakyti, kad jus reikėtų eksportuoti kaip pavyzdį kitoms šalims. Vertinant iš šalies, gražiame jūsų mieste ir šioje žalioje šalyje atrodo, kad viskas labai gerai veikia. Tai, ko man labai trūksta mūsų šalyje.
– Rugsėjo mėnesį Šiaulių miestas minės 789-ąjį gimtadienį. Gal šia proga sugalvotumei kokį palinkėjimą šiauliečiams?
– Žinoma, labai noriu palinkėti Šiaulių miestui ir toliau taip gražiai klestėti, linkiu ilgo ir laimingo kelio bei sėkmės miesto gyventojams. Viliuosi, kad menininkų rezidencijoje mano sukurti darbai, kuriuos padovanoju Šiaulių dailės galerijai ir miestui, ras vietą kurioje nors šio gražaus miesto erdvėje.