Jaučio krauju tapyti ženklai iš praeities

Jaučio krauju tapyti ženklai iš praeities

Jaučio krauju tapyti ženklai iš praeities

Trečiadienį Šiaulių „Laiptų galerijoje“ atidaryta vokiečių autoriaus Johano Warnerio Glaw darbų paroda. Pirmą kartą Lietuvoje viešintis autorius, dailininkas ir archeologas šiauliečiams pristatė ciklą darbų, tapytų krauju.

Nijolė KOSKIENĖ

nikos@skrastas.lt

Piešinių olose pasekėjas

Pristatydamas parodą autorius pasakojo nuo vaikystės domėjęsis antikos mitologija, skaitęs Homero epus, tad šis pomėgis natūraliai darė įtaką visai jo kūrybai, netgi privertė be meno studijuoti ir archeologiją.

„Mano piešiniai gali pasirodyti panašūs į mūsų protėvių piešinius olose. Tačiau man svarbu ne perpiešti, o sukurti tiltą tarp praeities ir dabarties, senovę perkelti į dabartį. Mūsų laikų menininkas labai dažnai yra šamanas“, — sakė J. W. Glaw.

Šamanizmo parodai suteikė ir faktas, kad darbai tapyti krauju. J. W. Glaw pasakojo savo piešiniams naudojantis paskerstų jaučių kraują, nes dirbti su jauniklių ar patelių krauju jam psichologiškai būtų per sunku.

Autorius siūlė nemitologizuoti kraujo, esą dar akmens amžiaus žmonės dirbdavo su krauju, dažniausiai — avinų. „Aš tik naujai panaudojau šią medžiagą“.

Ženklai turi prasmę

Parodoje autorius atsakė į „Šiaulių krašto“ klausimus:

— Minėjote, kad menininkai dažnai yra šamanai. Ko jūs siekiate ir kaip jaučiatės, mirkydamas teptuką gyvulio kraujuje?

— Man tai savotiška transformacija. Mirusio gyvūno kraujas per tapybą įgauna tarsi naują egzistenciją piešinyje. Taigi aš esu tarsi šamanas.

— Jūsų piešiniuose matyti ženklai, tarsi išpiešti olose. Ar jie autentiški, ar ką nors reiškia?

— Esu matęs labai daug priešistorinių piešinių. Kai piešiu, ženklai tiesiog ateina į galvą labai spontaniškai, tarsi priešistoriniam tapytojui. Galvoti aš neturiu laiko — medžiaga piešimui tinkama tik dvi ar tris valandas (prieš tai kraujas apdorojamas specialiais chemikalais, kad nekrešėtų). Per tas kelias valandas aš padarau keturis— penkis piešinius: darau ženklą, o štai — žmogaus figūra, gyvūnas.

— Koks jūsų santykis su krauju tapytais laiko ženklais?

— Labai tiesioginis. Žodis „piešti“ vokiečių kalba reiškia tą patį, kaip “dėlioti ženklus“. Aš “dėlioju ženklus“ tiesiogine prasme. Menas tai yra ženklai iš praeities į dabartį ir į ateitį.

— Ką mums praneša tie ženklai?

— Jie mums pasakoja, kaip medžiotojas senovėje medžiojo mamutą. Medžiotojas išsilaikė per tūkstantmečius, tik šiais laikais jis medžioja pinigus, kad nusipirktų maisto, kurį galės suvalgyti.

ŠAMANAS: „Mūsų laikų menininkas labai dažnai yra šamanas“, — tikino Johanas Warneris Glaw, šiauliečiams pristatęs krauju tapytus darbus.

KRAUJAS: Tikėjęsi išvysti kažką siaubingo, parodos lankytojai turėjo aprimti. Autoriaus darbuose kraujas tapo šilta ruda spalva, nebekeliančia atvirai nemalonių asociacijų.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.