Naujausios
Katedroje skambėjo balsai iš už Atlanto
Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedroje koncertavo garsiausias Filadelfijos (JAV) jaunuolių ir vyrų choras. Jį į Lietuvą pakvietė Šiaulių miesto berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ vadovas Remigijus Adomaitis. Praėjusį rudenį šiauliečiai koncertavo Amerikoje.
Vaida DAIGINAITĖ
vasara@skrastas.lt
Liaudies kūryba daro įspūdį
Su „Šiaulių kraštu“ įspūdžiais pasidalijo Filadelfijos berniukų ir vyrų choro meno vadovas Džefris Smitas (Jeffrey R. Smith).
– Filadelfijos choristai rodė didžiulę iniciatyvą aplankyti šalį, kurios muzikinės tradicijos mums padarė neišdildomą įspūdį, – sakė Dž. Smitas.
– Ką turi Lietuva, ko nėra Jungtinėse Amerikos Valstijose?
– Manau, lietuviškos sutartinės yra jei ne aštuntas, tai devintas pasaulio stebuklas. Apskritai visa lietuvių liaudies kūryba išsiskiria iš kitų. Sakralumas persipina su nerūpestingumu, o beprotiškas džiaugsmas – su skausmu, kurio neapibūdinsi žodžiais. Mane ir berniukus žavi jūsų šalies fenomenas. Mes, amerikiečiai, nesame tokie spalvingi.
– Kokie buvo jūsų pirmieji įspūdžiai Lietuvoje?
– Po devynias valandas trukusio skrydžio jautėmės labai pavargę. Nuo ilgo sėdėjimo sustabarėjo kojos, o dėl miego trūkumo paraudo akys. Siūliau berniukams pailsėti, tačiau jie prieštaravo ir ragino aplankyti turistų pamėgtas vietas. Berniukai atsikvėpė Vilniuje. Čia juos nustebino tai, kad tiek daug architektūrinių paminklų yra viename mieste. Priešingai nei JAV, kur net į kitą oro uosto padalinį reikia važiuoti autobusu. Lietuva yra jauki ir rami šalis, tiesa? Mes nesame pripratę prie to.
Linkėjo tikėti
– Kaip manote, kokie yra esminiai lietuvių ir amerikiečių skirtumai?
– Neturiu teisės apie juos kalbėti, nes Lietuvoje esu pernelyg mažai laiko, tačiau net per porą dienų pastebėjau, kad lietuviams labai sunku reikšti savo emocijas. Vyriškas apsikabinimas, bučinys į skruostą, ašaros, komplimentai, padėkos jūsų šalyje yra tabu.
– Galbūt santūrumas nėra blogas bruožas?
– Tiesa, aš nemėgstu teatro ir perdėto emocionalumo. Visada žavėjausi vieno įžymaus teologo Tomo Binzo žodžiais: „Vienas sėdžiu aš mažam kambary, užrakintos durys, užsklęsti langai. Atremiu galvą į sieną ir laukiu, laukiu, kol Tu išvaduosi, nors žinau, kad durys užsklęstos iš vidaus.“ Tikriausiai, ne tik lietuviams, bet ir amerikiečiams derėtų prisiminti šiuos žodžius ir stengtis būti atviriems ir sau, ir kitiems.
– Ko norėtumėte palinkėti Šiaulių krašto žmonėms?
– Pasibaigus koncertui Šiaulių miesto merui Justinui Sartauskui padovanojome Filadelfijos miesto simbolį – varpą, kuris simbolizuoja laisvę. Labai norėčiau, kad kiekvienas Šiaulių krašto gyventojas nesivaržytų meilės ir tikėjimo, jei ne Dievu, tai bent savimi.
Jono TAMULIO nuotr.
CHORAS: Filadelfijos berniukų ir vyrų choras koncertavo Šiaulių katedroje. Skambėjo spiričiueliai, gospelai, klasikinė ir šiuolaikinė chorinė muzika.
VADOVAS: Choro meno vadovas ir dirigentas Džefris Smitas.