Kleboniškių kaimo buities muziejuje vyko linarovio talka

Lauros PRASCEVIČIŪTĖS nuotr.
Talkininkai, pamokyti, kaip rauti linus, juos rišti, statyti į gubas, viską išbandė patys.

Rugsėjo 6 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) skambėjo dainos apie linus – vyko tradicinė linarovio talka. Linarovyje su talkininkais darbavosi Panevėžio folkloro ansamblis „Raskila“ (vadovė Lina Vilienė).

Kleboniškių kaimo buities muziejuje auginami dviejų rūšių lietuviški linai: mėlynžiedžiai 'Kastyčiai' ir baltažiedžiai 'Snaigiai'. Sudėtingi šios vasaros orai, staigios liūtys linus suguldė, bet linarovio nesugadino.

Linų laukas Kleboniškių kaime driekiasi itin vaizdingoje vietoje – šalia gausios jurginų kolekcijos, kurių žiedai gausiai sveikina rudenį.

Renginio dalyvius pasitiko plačiai per kaimą nuaidėję daudytės garsai. Daudytei atitarė muzikantų armonikos, ritmingas būgnas ir dainingi folkloro ansamblio nariai.

Talkininkai, pamokyti, kaip rauti linus, juos rišti, statyti į gubas, viską išbandė patys. Nurovę linus, darbus tęsė: su senaisiais įrankiais, braukčiais, kurie dabar saugomi muziejuje, braukė linų galvenas, guldė mirkyti. Anksčiau ūkininkai, nubraukę galvenas, merkdavo linus į lynmarkas arba guldydavo ant pievos, kad rudens lietūs juos išmirkytų. O jau išmirkusius nešdavo į jaują džiovinti.

Nuotaikingą darbą pratęsė smagūs šokių rateliai – talkininkų ir „Raskilos“ kolektyvo. Po linarovio pratęsta ir patalkio tradicija – muziejininkai talkininkams ant laužo paruošė gardžių vaišių.