"Laiptuose" – unikalus A.Puipos pasaulis

Per trum­pą kū­ry­bos lai­ko­tar­pį A. Pui­pa su­kū­rė iš­skir­ti­nį vaiz­duo­ja­mo­jo me­no pa­sau­lį, pieš­da­mas ap­nuo­gin­tą bui­tį, kas­die­ny­bę, pri­va­čias žmo­nių gy­ve­ni­mo erd­ves. R. Rach­le­vi­čiū­tė kny­go­je "Aud­rius Pui­pa: gy­ve­ni­mo ir me­no vir­tuo­zas" dai­li­nin­ko kū­ry­bą api­brė­žia, kaip bui­ti­nį žan­rą, " su jam bū­din­gais pa­pras­to žmo­gaus neį­ti­kė­ti­no gy­ve­ni­mo, šiurkš­to­kos kai­miš­kos bui­ties vaiz­dais, nes " jo pa­veiks­luo­se, lyg ir smul­ku, kas­die­niš­ka, pri­va­tu – ka­sų py­ni­mas, vai­ko ar tė­vo mau­dy­mas, kar­vės mel­ži­mas, avies kir­pi­mas, gai­džio pjo­vi­mas."

A.Pui­pos ak­va­re­lės, ne­re­tai kiek­vie­na ta­py­ta po ke­le­rius me­tus, spin­du­liuo­ja iš­skir­ti­niu dai­li­nin­ko ge­bė­ji­mu per­teik­ti lyg ir pa­slėp­tą kas­die­ny­bės šven­tę, sly­pin­čią po įpras­tais ri­tua­lais. Tai – ma­žos di­de­lės is­to­ri­jos, pa­pa­sa­ko­tos vaiz­dais ir už­ra­šy­tais ko­men­ta­rais. A.Pui­pos kū­ri­nių erd­vė už­pil­dy­ta dau­gy­be smul­kių de­ta­lių, vei­kė­jų, to­dėl dai­li­nin­ko paaiš­ki­ni­mai ver­čia pa­veiks­lą stu­di­juo­ti ati­džiau ir su­ras­ti tai, ko iš­kart ne­pas­te­bė­ta. Ak­va­re­lė­je "Ak­los mu­sės pa­si­ro­dy­mas Še­šuo­liuo­se" ga­li ne­pa­ma­ty­ti nei ak­los mu­sės, "ku­rią iš­ve­dė moks­li­nin­kai Nau­jo­joje Ze­lan­di­jo­je", nei an­ti­ki­nės skulp­tū­ros, ku­rią pa­me­tė Na­po­leo­no ka­rei­viai, be­si­trau­kian­tys iš Ru­si­jos, "nes per sun­ki bu­vo", tad au­to­riaus brūkš­te­lė­ji­mai pieš­tu­ku pra­tę­sia pa­veiks­lo rė­mus.

A.Pui­pos pa­veiks­lai – tar­si ma­žos ki­no no­ve­lės, su­gu­lan­čios į pil­no met­ro vai­dy­bi­nį fil­mą, ku­rį pa­ma­ty­ti da­bar su­teik­ta iš­skir­ti­nė pro­ga.

A. Pui­pos kūriniuose ne­su­ra­si fal­šo, po­zos: iš­gy­ven­ta, išieš­ko­ta, su­žmo­gin­ta ir links­ma. Pa­ro­da "Laip­tuo­se" veiks iki ge­gu­žės 15 d.