
Naujausios
Literatas sujungė du baltų milžinus
Joniškio literatas Jonas Ivanauskas sudarė leidinį – kompaktinį diską „Du baltų tautų milžinai“, skirtą dviem amžininkams liuteronų kunigams, šviesuoliams: lietuvių literatūros pradininkui Kristijonui Donelaičiui ir latvių kalbininkui Gothardui Frydrichui Stenderiui.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Straipsniai, konferencijų apžvalga
Knygoje-kompaktiniame diske sudėti straipsniai iš lietuvių ir latvių spaudos, pasakojantys apie abi šias iškilias asmenybes, kurias Jonas Ivanauskas pavadino baltų tautų milžinais. Dalies straipsnių autorius – pats J. Ivanauskas.
Taip pat rinkinyje yra dviejų konferencijų, skirtų baltų vienybės jungčiai etnokultūroje ir Kristijono Donelaičio bei Gothardo Frydricho Stenderio darbams, vykusių Šiaulių Jovaro progimnazijoje ir Joniškio Žemės ūkio mokykloje, apžvalga.
Įdėtas interviu su pačiu Jonu Ivanausku, kasmet vykstančiu į talkas Tolminkiemyje, kur dirbo K. Donelaitis, informacija apie Gasčiūnų (Joniškio rajonas) ir Sunakstės (Latvija), kur dirbo G. F. Stenderis, bendradarbiavimą.
Informacija, pateikta lietuvių, latvių, vokiečių kalbomis, gausiai iliustruota fotografijomis.
Du švietėjai
G. F. Stenderis buvo liuteronų švietėjas ir teologas, latvių rašybos ir pasaulietinės grožinės literatūros kūrėjas, pirmosios latvių kalbos gramatikos autorius.
Jam teko kunigauti ne tik Latvijoje, bet Lietuvoje – Žeimelio liuteronų parapijoje. G. F. Stenderis be teologijos, senųjų kalbų, studijavo ir matematiką, dirbo mokytoju, buvo paskirtas geografijos profesoriumi Kopenhagoje (Danija). Jis pagal Danijos karaliaus Frederiko V jam skirtą užduotį pagamino 23 pėdų skersmens gaublį.
K. Donelaitis buvo lietuvių grožinės literatūros pradininkas, evangelikų liuteronų pastorius. Dirbo mokytoju, mokyklos vedėju, laisvalaikiu rašė eiles, konstravo optinius prietaisus, barometrus, kūrė muziką bei gamino muzikos instrumentus.
Skleidžiama idėja
Istorija ir literatūra besidomintis joniškietis Jonas Ivanauskas, mėgstantis analizuoti bei lyginti lietuvių ir latvių kultūrą, rinkti medžiagą leidiniui ėmėsi norėdamas plačiau paskleisti idėją, kad Lietuvoje ar Latvijoje 2014 metais būtų tikslinga paminėti abiejų asmenybių – G. F. Stenderio ir K. Donelaičio – 300 metų gimimo sukaktis.
Jie buvo amžininkai, vienminčiai, abu dvasininkus jungė tie patys moraliniai ir religiniai principai, nors jie niekada gyvenime nebuvo susitikę. Simboliškai juos sujungė šis leidinys, skirtas pirmiausia mokytojams, bet taip pat ir plačiajai visuomenei.
Pasak J. Ivanausko, G. F Stenderio ir K. Donelaičio gyvenimo ir veiklos brydė nusitęsė per visas tris baltų šalis – Lietuvą, Latviją, Prūsiją, kaip tautų giminiškumo ir dvasinio artumo įrodymas.
Jonui Ivanauskui leidinį sudaryti padėjo literatūrinė redaktorė Nijolė Vaičiulytė–Mykolaitienė. Šiam darbui jį paskatino ir pritarė grupė bendraminčių: „Mokslo Lietuvos“ vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas, vertėja Dzintra Elga Irbytė, Latvijos mokslų akademijos narys Oskars Gerts, Šiaulių donelaitininkų klubo narė Jolita Donėlienė.
Autorės nuotr.
IDĖJA: Jonas Ivanauskas rinkti medžiagą leidiniui ėmėsi norėdamas plačiau paskleisti idėją, kad Lietuvoje ar Latvijoje 2014 metais būtų tikslinga paminėti abiejų asmenybių – G. F. Stenderio ir K. Donelaičio – 300 metų gimimo sukaktis.
DISKAS: Leidinys – kompaktinis diskas „Du baltų tautų milžinai“, skirtas dviems amžininkams šviesuoliams: lietuvių literatūros pradininkui Kristijonui Donelaičiui ir latvių kalbininkui Gothardui Frydrichui Stenderiui.